Berlyno sienos griuvimas – taip pat ir tikėjimo laisvės šventė

Lapkričio 9-ąją Vokietijos sostinėje buvo iškilmingai paminėtos Berlyno sienos, plačiau žvelgiant ir „geležinės uždangos“, kelias dešimtis metų padalijusios Europą į dvi dalis, griuvimo 20-osios metinės.

Geležinės uždangos ir sovietinio bloko žlugimą galima aprašyti geopolitiniais terminais, bet tai taipogi buvo tikėjimo, religinės laisvės įvykis, tuo pat metu atvykimo taškas ir nauja pradžia daugybei religinių bendruomenių, ypač rytų Europoje.

Neatsitiktinai Berlyno sienos minėjimas prasidėjo rytinėmis ekumeninėmis pamaldomis Getsemanės bažnyčioje, kuri yra viename iš rytinių Berlyno kvartalų. Joje kelias savaites prieš Berlyno sienos subyrėjimą rinkdavosi disidentai ir opozicionieriai iš rytų Vokietijos dalies. Kai rytų Vokietijos tarnybos bandė juos suimti, judėjimo lyderius apgynė prieš bažnyčią susirinkusi minia. Pamaldose dalyvavo Vokietijos prezidentas Horst Kohler ir kanclerė Angela Merkel, o vedė jas evangelikų liuteronų vyskupas Hubert Wolfgang ir katalikų arkivyskupas Robert Zollitsch, Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, dalyvavo Berlyno arkivyskupas kardinolas George Sterzinsky, kitų krikščioniškų bendruomenių atstovai.

Vakare prie Brandenburgo Vartų kalbėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė, kad minint Berlyno sienos griuvimą taip pat turime prisiminti daug kitų įvykių ir žmonių, kurie prie to prisidėjo įvairiais būdais, įvairiose vietose.

Tarp jų „atsimename lenkų popiežių, kalbėjusį apie žmonių (išsilaisvinimo) siekius Europoje bei visame pasaulyje“, - sakė JAV valstybės sekretorė, tuoj pat pakvietusi ir prisiminti Baltijos kelią, Baltijos šalių žmones, kurie susikibo rankomis savo šalyse ir taip padėjo sutraukyti jų tautas varžiusias grandines. (rk)