Lapkričio mėnesį popiežius Benediktas XVI meldžiasi dvejomis visuotinėmis intencijomis.
Pirma, kad visi pasaulio vyrai ir moterys, ypač tie, kurie neša politinę ir ekonominę
atsakomybę, neapleistų savo pareigų kūrinijos saugojime. Antra, kad įvairių religijų
tikintieji, per gyvenimo liudijimą ir brolišką dialogą aiškiai parodytų, kad Dievo
vardas yra taikos nėšėjas.
Kartu su popiežiumi šiomis intencijomis kviečiami
pasimelsti visi tikintieji, taip kartu su Šventuoju Tėvu galintys dvasiniu būdu prisiliesti
ir dalyvauti visuotinės Bažnyčios bei pasaulio gyvenime.
Kaip Vatikano radijui
komentavo misionierius Gan Paolo Gualzetti, 15 metų dirbęs Bangladeše, o dabar misionierių
centro Milane vadovas, būti misionieriumi pirmiausia yra skelbti Evangeliją, bet taip
pat sėti gerumo sėklas, susitinkant ir bendradarbiaujant su broliais ir seserimis
iš kitų religijų, kurie trokšta kažko panašaus. Tai ir yra broliškas dialogas, sustiprintas
gyvenimo liudijimu. Misionierius minėjo vieną Bangladeše sutiktą musulmoną profesorių,
kuris sugebėjo universitete atidaryti „Pasaulinių religijų departamentą“, skirtą abipusiam
krikščionių ir induistų, induistų ir musulmonų, musulmonų ir krikščionių pažinimui.
Giliu profesoriaus įsitikinimu, susidūrimai tarp įvairių religijų išpažinėjų kyla
iš vienas kito nepažinimo.
Anot Gualzetti, tikrai nepaprastas skandalas ir
papiktinimas, kai karas bei prievarta vykdomi Dievo vardu. Jis pasakojo, kad jam būnant
Bangladeše popiežius Jonas Pauliaus II pasakė, kad skirtingų religijų išpažinėjų susidūrimai
(Bangladeše) nebuvo norėti Dievo. Šiuos žodžius priėmė ir daug musulmonų. Misionierius
priminė krikščioniško liudijimo principą: Dievo norima taika pasiekiama ne kerštu,
o atleidimu. (rk)