Arkivyskupas Migliore. Religijos laisvė yra plačiai pažeidinėjama

Pirmadienį arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, pasisakė diskusijose apie žmogaus teisių gynimą. Arkivyskupas kalbėjo apie sąžinės laisvės ir religijos laisvės temą.

Šventojo Sosto stebėtojas konstatavo, kad religijos laisvė, nors nuolatos skelbiama tarptautinėje bendruomenėje ir įtvirtinta tiek tarptautinėse sutartyse, tiek daugumos valstybių konstitucijose, šiandien plačiai pažeidinėjama. Nėra nė vienos religijos, kuri nepatirtų diskriminacijos. Netolerancijos aktai ir religinės laisvės pažeidimai vykdomi įvairiais pavidalais. Vis daugiau pažeidimų atkreipia teismų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį.

Augant religinei netolerancijai pasaulyje, yra gerai dokumentuota, kad krikščionys, priklausantys įvairioms konfesijoms, yra daugiausia diskriminuojama religinė grupė. Apie 200 milijonų krikščionių dėl teisinių ar kultūrinių struktūrų patiria diskriminaciją.

Praėjusiais mėnesiais kai kuriose Azijos ir Artimųjų Rytų valstybėse krikščionių bendruomenės buvo užpultos, daug žmonių buvo sužalota, kiti nužudyti. Jų bažnyčios ir namai sudeginti. Tai padarė ekstremistai, kurie apkaltino aukas, remdamiesi įstatymais prieš piktžodžiavimą, kad jos esą vienaip ar kitaip paniekino jų religinius įsitikinimus. Šiame kontekste yra pagirtinas ir palaikytinas Pakistano vyriausybės pažadas peržiūrėti savo įstatymus prieš piktžodžiavimą.

Pastarieji ekstremistams suteikė lengvų progų persekioti tuos, kurie laisvai pasirinko sekti kitokia tikėjimo tradicija. Šie įstatymai buvo panaudoti neteisingumo, sektantiškos prievartos ir prievartos tarp religijų kurstymui. Vyriausybės turėtų atmesti tokius įstatymus, kurie pasitarnauja kaip piktnaudžiavimo įrankiai.

Teisminės normos, kurios varžo išraiškos laisvę, negali pakeisti vidinių nuostatų. Pati asmenų valia turi pasikeisti. Tai galima siekti per žmonių sąmoningumo žadinimą, padedant jiems suprasti būtinybę gerbti kitus, nepriklausomai nuo religijos ar kultūros. Vyriausybės turėtų atsisakyti išraiškos laisvių varžymo, nes tokios normos sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, skirtingų balsų nutildimui, ypač priklausančių etinėms ir religinėms mažumoms. Tikra pagarba išraiškos laisvei turi didinti visų asmenų gerbimą.

Kai kur yra advokataujama už prievartą ar neapykantą, nukreiptą prieš kokią nors religiją. Už to slypi tam tikras mentalitetas. Todėl yra skubu, kad skirtingų religinių tradicijų išpažinėjai dirbtų kartu dėl didesnio tarpusavio supratimo. Yra jaučiamas tikro protų ir širdžių pasikeitimo poreikis. Geriausia jo siekti per ugdymą, pradedant nuo vaikų ir jaunuolių, perteikiant pagarbą kultūriniam ir religiniam skirtingumui.

Pasak arkivyskupo Migliore, bendradarbiavimas tarp religijų yra visuomenės pasikeitimo prielaida, jis turi keisti širdis ir protus, kad atsirastų vietos tolerancijos kultūrai ir taikiam sugyvenimui. (rk)