Popiežius Sinodo tėvams: vengti tiek grynos politikos, tiek abstraktaus dvasingumo

Šeštadienio ryte Vyskupų sinodo Afrikai tėvams jau nubalsavus už pasiūlymus ir juos įteikus popiežiui Benediktui XVI, buvo surengti bendri pietūs. Prieš juos Šventasis Tėvas tarė keletą žodžių.

„Dabar yra laikas, - sakė popiežius, - sakyti ačiū Viešpačiui už tai, kad mus sukvietė, suvienijo, padėjo klausyti jo Žodžio, Šventosios Dvasios balso ir taip mums suteikė galimybę patirčių įvairovėje rasti vienybės kelią, tikėjimo vienybę ir bendrystę Viešpatyje. Todėl žodžiai „Bažnyčia – Dievo šeima“ nebėra tik idėja, tik terminas, tačiau pastarųjų savaičių gyva patirtis: iš tikro buvome čia susirinkę kaip Dievo šeima. Su Viešpaties pagalba nemažai nuveikėme“.

Pasak Šventojo Tėvo, svarstant Sinodo temą apie „susitaikymą, teisingumą ir taiką“ Afrikoje, grėsė du pavojai. Iš vienos pusės yra aišku, kad ši tema turi reikšmingą politinę dimensiją. O iš kitos pusės susitaikymas ir teisingumas nėra įmanomi be širdies ištyrinimo, be mąstymo atnaujinimo, be susitikimo su Dievu. Tai gili dvasinė dimensija. Abi dimensijos, dvasinė ir politinė, yra realios. Kad dvasinis pokytis taptų regimas, reikia ir politinio realizavimo. Pavojus galėjo grėsti pernelyg akcentuojant tik vieną dimensiją.

Galėjo kilti pagunda pernelyg politizuoti Sinodo temą, kalbėti ne kaip ganytojams, o kaip politikams, ne pagal savo kompetenciją. O kitas pavojus - bėgant nuo politizavimo pavojaus – buvo pagunda pasitraukti į dvasiškai abstraktų ir gražų, bet nerealistišką pasaulį.

Tuo tarpu ganytojo žodžiai turi būti realistiški, liesti realybę, tačiau iš Dievo ir Jo Žodžio perspektyvos. Sinodo nelengvas uždavinys ir buvo tarti konkretų, realistinį, tačiau tuo pat metu ir dvasišką žodį.

„Ačiū Dievui, atrodo, kad mums tai pavyko, o man pačiam tai papildomas motyvas būti dėkingu, nes posinodinio dokumento kūrimas bus lengvesnis“, - sakė Benediktas XVI, toliau trumpai padėkojęs visiems, kurie prisidėjo prie sklandžios Sinodo eigos. (rk)