Jacques Diouf. Yra visos galimybės, kad Afrikoje ir pasaulyje badas būtų įveiktas.

Pirmadienį Vyskupų Sinodo Afrikai dalyviams kalbėjo Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Jacques Diouf, vienas iš dviejų kviestinių pranešėjų, be kita ko afrikietis, išpažįstantis islamą. Jo tema buvo maistinis saugumas Afrikoje. Kalbant apie maistinį saugumą, galvoje turimas pakankamo kiekio ir kokybės maisto užtikrinimas kiekvienam žmogui už prieinamą kainą.

FAO vadovas maistinio saugumo temą aptarė iš plačios perspektyvos, parodydamas jos sąsajas su daugybe kitų veiksnių, ne tik su žemės ūkiu.

Anot Jacques Diouf, dažniausiai apie Afriką yra kalbama iš jos problemų perspektyvos, užmirštant, jog tai taip pat yra ateities žemė. Pati Afrika pirmiausia yra civilizacija, pagrįsta bendromis vertybėmis ir istorine atmintimi. Ši žemė daug kentėjo, tačiau neturi užsidaryti ir neigti, greičiau parodyti atleidimo didumą, taip kurdama savo ateitį.

Afrika bus didžiausia ateities rinka. 2050 metais joje gyvens per du milijardus žmonių, daugiau nei Indijoje ar Kinijoje. Afrikoje yra 80 procentų pasaulio platinos, 80 procentų mangano, 57 procentai deimantų, 34 procentai aukso, 23 procentai boksito (aliuminio rūdos), 18 procentų urano, 9 procentai naftos ir 8 procentai dujų. Afrika yra reikšminga visos planetos vystymuisi. Tačiau šis energijos ir iškasenų potencialas netaps tikrove, jei nebus palenktas Afrikos populiacijų ekonominiam išsilaisvinimui, išsilaisvinimui nuo bado. O tam Afrika turi gyventi taikoje ir vienybėje, jos valstybės turi būti valdomos demokratiškai, skaidriai, vadovaujantis teise ir lygiu teisingumu visiems.

Maistinis saugumas yra bendro pasaulinio saugumo dalis. Be jo neįmanoma kovoti su skurdu, rūpintis visuomenės sveikata ir švietimu.

Tačiau pastarųjų trijų metų duomenys yra neguodžiantys. Jie rodo maistinio saugumo sumažėjimą. Badas ar nepakankama mityba gresia milijardui žmonių visame pasaulyje, trisdešimtyje valstybių, iš kurių 22 yra Afrikos kontinente ir kuriose yra per 270 milijonų asmenų, kuriems trūksta maisto.

Viena iš pagrindinių Afrikos problemų yra nepakankama žemės ūkio pažanga. Tiksliau sakant, žemės ūkio efektyvumas šiek tiek padidėjo, tačiau jo sukurtos gėrybės sunaudojamos didesnio gyventojų skaičiaus. Pažangos trūkumą, modernių technologijų nepanaudojimą liudija skaičiai: Afrikoje hektarui ariamos žemės tenka 16 kilogramų trąšų, kai Azijoje panaudojami 194, o Pietų Amerikoje 152 kilogramai. Geriausiu atveju tik trečdalis sėjai naudojamos sėklos Afrikoje yra geros kokybės, nors būtent sėklos selekcija ir sertifikavimas nulėmė „žaliosios revoliucijos“ sėkmę Azijoje. Afrikoje trūksta sandėliavimo, kelių ir transporto infrastruktūros. Dėl to pražūva iki 60 procentų jau gauto derliaus. Afrikoje tik 7 procentai dirbamos žemės yra drėkinama, kai Azijoje 38 procentai. Afrikoje panaudojami 4 procentai turimų vandens išteklių, kai Azijoje 20 procentų. Dėlto Afrikos žemės ūkis labai priklauso nuo gamtos užgaidų, nuo lietaus ir saulės sezonų. Galiausiai trūksta geros prekybos sistemos, kuri žemės ūkio produkciją padarytų lengvai prieinama plačiose geografinėse zonose.

Kitaip tariant, egzistuoja visos reikiamos galimybės, technologijos, natūralūs ištekliai, kad Afrikoje ir pasaulyje badas būtų įveiktas. Egzistuoja planai, kaip tai padaryti. Tačiau trūksta jų realizavimo, politinės valios, nusistatytų prioritetų skatinti žemės ūkio išsivystymą ir skirti tam finansavimą laikymosi. Todėl pasaulyje egzistuoja tokie skirtumai: išsivysčiusiose kraštuose žemės ūkyje dirba nuo 2 iki 4 procentų šalies gyventojų, kurie sugeba pagaminti maisto visai nacijai. O besivystančiuose kraštuose žemės ūkyje dirba iki 80 procentų gyventojų, kurių didelė dalis kartais nepajėgia net patys apsirūpinti maistu, nekalbant jau apie kitus.

Afrikos valstybėms pirmiausia turi padėti jos pačios, vykdydamos geras politikas. Antra, tarptautinė bendruomenė, investuodama, remdama, perduodama žinias, sudarydama lygias prekybos sąlygas. Drąsina šia linkme priimti nutarimai G8 paskutiniame susitikime.

Anot Jacques Diouf, „techniškai“ bado ir skurdo problema tikrai yra įveikiama. Tačiau tam reikia pastangų, reikia moralinio ir dvasinio nusistatymo, dėmesio žmogui. Čia, pažymėjo FAO generalinis direktorius, sutampa tiek jo vadovaujamos organizacijos darbas, tiek katalikų Bažnyčios mokymas bei pastangos Afrikoje. (rk)