2009-09-28 17:22:53

Įsteigta Prancūzijos katalikų akademija


Rugsėjo 22-ąją pristatyta ir spalio 23 dieną Paryžiuje savo pirmąją inauguracinę asamblėją surengs Prancūzijos katalikų akademija, praneša katalikiškas Prancūzijos dienraštis „La Croix“.

Kol kas ji sudaryta iš 25 narių. Vėliau jų skaičius galėtų padidėti iki 70-ies. Tarp dabartinių narių yra filosofų, teologų, žurnalistų, menininkų, kurie turi užsitarnavę pripažinimą savo srityse, pasižymi žvilgsnio platumu ir visuomeniniu aktyvumu.

Vienas iš akademijos sukūrimo iniciatorių yra Jean-Robert Armogathe, kunigas ir idėjų istorikas, daugelio veikalų autorius. Tarp akademikų yra ir Remi Brague, Sorbonos filosofas, knygų apie arabų ir žydų mintį, krikščionybės minties istoriją autorius; vyskupas Claude Dagens, kuris taip pat yra Prancūzijos akademijos narys; žinomi biologai Edgardo D. Carosella, kuris taip pat yra Prancūzijos mokslų akademijos narys, ir Michel Morange; žurnalistai Jean-Claude Guillebaud ir Henri Tincq.

Akademijos būstinė taps Bernardinų kolegija Paryžiuje. Ši kolegija, įsikūrusi neseniai restauruotame puikiame XIII amžiaus cistersų gotikos komplekse, buvo atidaryta 2008 metų rudenį, prieš pat popiežiui Benediktui XVI vykstant kelionėn į Prancūziją. Šventasis Tėvas čia susitiko su Prancūzijos kultūros pasauliu. Pati Bernardinų kolegija yra Paryžiaus arkivyskupijos projektas, pradėtas jau mirusio kardinolo Jean-Marie Aron Lustiger, kuris troško šią vietą padaryti Bažnyčios ir visuomenės tyrimų bei debatų apie žmogų ir jo ateitį vieta. Prancūzijos katalikų akademijos veikla, be abejo, šį troškimą išpildys. Numatyta, kad kartą per metus ji rengs konferenciją pasirinkta svarbia tema ir pagal išgales suruoš mažesnius regioninius susitikimus.

Kaip pažymima dienraščio „La Croix“ straipsnyje, galbūt Akademija pasitarnaus „kataliko intelektualo“ figūros atgaivinimui.

Kaip Prancūzijoje yra konstatavęs jau ne vienas, šiandien tokių figūrų trūksta, kai kuriuose visuomenės sluoksniuose tokios figūros yra sukarikatūrinamos: pašaipiai stebimasi, kaip viename asmenyje gali būti „katalikas“ ir „intelektualas“, „katalikas“ ir „akademikas“. Esą būti kataliku, tai tolygu siųsti visų atsakymų ieškoti Vatikane, be sugebėjimo diskutuoti, polemizuoti ir interpretuoti, be sugebėjimo mąstyti pačiam. Žinoma, tos pačios Prancūzijos kultūriniame horizonte žibančios rašytojų Paul Claudel ir Francois Mauriac, filosofų Jacques Maritain ir Henry Bergson, naujesniais laikais istoriko René Rémond žvaigždės tai paneigia. Šie žmonės puikiai sugebėjo derinti krikščionišką gyvenimo viziją, akylų savo laikmečio stebėjimą ir moralinių, politinių, socialinių klausimų įtikinamą komentavimą. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.