Rugsėjo 22-ąją pristatyta ir spalio 23 dieną Paryžiuje savo pirmąją inauguracinę asamblėją
surengs Prancūzijos katalikų akademija, praneša katalikiškas Prancūzijos dienraštis
„La Croix“.
Kol kas ji sudaryta iš 25 narių. Vėliau jų skaičius galėtų padidėti
iki 70-ies. Tarp dabartinių narių yra filosofų, teologų, žurnalistų, menininkų, kurie
turi užsitarnavę pripažinimą savo srityse, pasižymi žvilgsnio platumu ir visuomeniniu
aktyvumu.
Vienas iš akademijos sukūrimo iniciatorių yra Jean-Robert Armogathe,
kunigas ir idėjų istorikas, daugelio veikalų autorius. Tarp akademikų yra ir Remi
Brague, Sorbonos filosofas, knygų apie arabų ir žydų mintį, krikščionybės minties
istoriją autorius; vyskupas Claude Dagens, kuris taip pat yra Prancūzijos akademijos
narys; žinomi biologai Edgardo D. Carosella, kuris taip pat yra Prancūzijos mokslų
akademijos narys, ir Michel Morange; žurnalistai Jean-Claude Guillebaud ir Henri Tincq.
Akademijos
būstinė taps Bernardinų kolegija Paryžiuje. Ši kolegija, įsikūrusi neseniai restauruotame
puikiame XIII amžiaus cistersų gotikos komplekse, buvo atidaryta 2008 metų rudenį,
prieš pat popiežiui Benediktui XVI vykstant kelionėn į Prancūziją. Šventasis Tėvas
čia susitiko su Prancūzijos kultūros pasauliu. Pati Bernardinų kolegija yra Paryžiaus
arkivyskupijos projektas, pradėtas jau mirusio kardinolo Jean-Marie Aron Lustiger,
kuris troško šią vietą padaryti Bažnyčios ir visuomenės tyrimų bei debatų apie žmogų
ir jo ateitį vieta. Prancūzijos katalikų akademijos veikla, be abejo, šį troškimą
išpildys. Numatyta, kad kartą per metus ji rengs konferenciją pasirinkta svarbia tema
ir pagal išgales suruoš mažesnius regioninius susitikimus.
Kaip pažymima dienraščio
„La Croix“ straipsnyje, galbūt Akademija pasitarnaus „kataliko intelektualo“ figūros
atgaivinimui.
Kaip Prancūzijoje yra konstatavęs jau ne vienas, šiandien tokių
figūrų trūksta, kai kuriuose visuomenės sluoksniuose tokios figūros yra sukarikatūrinamos:
pašaipiai stebimasi, kaip viename asmenyje gali būti „katalikas“ ir „intelektualas“,
„katalikas“ ir „akademikas“. Esą būti kataliku, tai tolygu siųsti visų atsakymų ieškoti
Vatikane, be sugebėjimo diskutuoti, polemizuoti ir interpretuoti, be sugebėjimo mąstyti
pačiam. Žinoma, tos pačios Prancūzijos kultūriniame horizonte žibančios rašytojų Paul
Claudel ir Francois Mauriac, filosofų Jacques Maritain ir Henry Bergson, naujesniais
laikais istoriko René Rémond žvaigždės tai paneigia. Šie žmonės puikiai sugebėjo derinti
krikščionišką gyvenimo viziją, akylų savo laikmečio stebėjimą ir moralinių, politinių,
socialinių klausimų įtikinamą komentavimą. (rk)