Universitetinė sielovada: ieškojimas, susitikimas ir naujas gyvenimas

Penktadienį, rugsėjo 25-ąją, prasidėjo Europos vyskupų konferencijų Tarybos asamblėja, skirta universitetinei sielovadai. Asamblėjoje dalyvauja Europos vyskupų konferencijų atsakingieji už universitetų sielovadą. Iki sekmadienio truksiantį susitikimą šį kartą priglobė Porto (Portugalija) vyskupas Manuel Clemente.

Asamblėjos tema yra „Pasaulietis universitetinėje sielovadoje“. Tačiau darbotvarkėje numatyta daug kitų svarstytinų klausimų: liepos mėnesio vykusio Europos studentų susitikimo Romoje aptarimas ir 2011 metais vyksiančio didelio universitetinei sielovadai skirto kongreso planavimas. Kiekvienos vyskupų konferencijos atstovas taipogi pristatys universitetinės sielovados padėtį savo šalyje.

Penktadienį pranešimą skaitė italas salezietis Enrico dal Covolo. Savo pastabose pranešėjas gretino liepos mėnesį Europos studentų susitikime išsakytas popiežiaus Benedikto XVI įžvalgas ir universitetinės sielovados uždavinius.

Universitetinę sielovadą galima apibendrinti trimis žingsniais, trimis etapais: ieškojimu, susitikimu, nauju gyvenimu.

Kalbant apie ieškojimą, galvoje turimas Dievo ieškojimo žadinimas. Tiksliau sakant, troškimo žmoguje ieškoti Dievo pažadinimas. Šiandieninė sekuliari kultūra dažnai nureikšmina šį ieškojimą, pasiūlo įvairių pakaitalų. Tad pirmojo sielovados etapo tikslas būtų apmirusio religinio jausmo atgaivinimas. Tam, be abejo, reikia šiandieniniam kontekstui tinkančio būdo kalbėti apie Dievą. Šie būdai turėtų būti siūlomi sielovados darbuotojų, intelektualų, kultūros žmonių.

Antrasis universitetinės sielovados etapas yra susitikimas su Kristumi. Dievo ieškantis žmogus yra vedamas prie Kristaus, kad pats asmeniškai jį pažintų. Tai yra tikėjimo realizmas. Šis realizmas pranoksta svarstymus, literatūrinę biblinių tekstų analizę. Biblijos žodžiai veda prie realaus, tikro susitikimo su tuo Žodžiu, kuris yra pats Kristus. Toks susitikimas yra visada individualus ir nesufabrikuojamas. Niekas negali sutikti Viešpaties už kitą asmenį. To nesiekiama ir universitetinėje sielovadoje. Jos tikslas tik paruošti šiam susitikimui ir palydėti, per tikėjimo bendruomenės gyvenimą ir patirtį.

Sutikus Kristų žmogaus širdis pasikeičia, tampa „nauja“, joje ištrykšta nauja gyvenimo vizija, naujos gyvenimo krypties suvokimas. Tai, savo ruožtu, pasireiškia tiek individualus gyvenimo pasikeitimu, tiek liudijimu kitiems apie savo patirtį ir atradimus, kitaip tariant, misionierišku sąmoningumu.

Pranešėjas citavo kardinolo Tarcisio Bertone universitetiniam jaunimui sakytoje homilijoje išryškintą skyrimą tarp „sielovadinių projektų“ ir „formacijos kelio“. Tai yra vienas kitą papildantys dalykai. Jei „projektai“ yra geras ir efektyvus veiklos organizavimas, tai „formacija“ yra pagalba jaunuoliams išgyventi realų susitikimą su Viešpačiu. Be abejo, nei projektai, nei formacija nepakeis paties asmens laisvos atsakomybės priimti susitikimo su Kristumi malonės. (rk)