Humanistinė universiteto vizija gali išgelbėti pažinimo vientisumą bei įveikti mokslo ir religijos supriešinimą

Paskutinis sekmadienio programos įvykis buvo popiežiaus susitikimas su Prahos Karolio universiteto bei su visos Čekijos akademinio pasaulio atstovais. Jiems popiežius priminė, kad jis pats, prieš tapdamas Visuotinės Bažnyčios ganytoju, buvo universiteto profesorius, kuriam rūpėjo ir tiesos paieškos atsakingai naudojant proto galias, ir akademinė laisvė.

Ne paslaptis, - sakė popiežius, - kad šiandien yra manančių, jog religijos, tikėjimo, etikos klausimai neturėtų būti svarstomi kartu su kitomis viešųjų debatų temomis. Su tokia pozicija neįmanoma sutikti. Nes juk laisvė, kuri yra protavimo, operavimo proto kategorijomis sąlyga – tiek universitete, tiek ir Bažnyčioje – turi labai aiškų tikslą. Pagrindinis laisvės tikslas yra tiesos siekimas. Jis yra vienas pagrindinių krikščionybės elementų; jis praeityje paskatino ir universitetų atsiradimą.

Greta tiesos ieškojimo, kitas, esminis universiteto pašaukimas yra jaunosios kartos formavimas. Reikia, - sakė popiežius, - atgaivinti integralios formacijos idėją; formacijos, giliai įsišaknijusios tiesoje. Šiandien vis labiau įsivyraujanti mokslo sričių fragmentacija, skatinama vis didėjančios žinių ir technologijų apimties, kelia pagundą protinę veiklą atskirti nuo tiesos paieškų. Šia prasme, humanistinė universiteto vizija gali išgelbėti pažinimo vientisumą bei įveikti mokslo ir religijos supriešinimą. Tie, kas, vadovaudamiesi pozityvistine pasaulėžiūra, siūlo pašalinti tikėjimą iš pažinimo akiračio, ne tik prieštarauja tikinčiųjų įsitikinimams, bet taip pat atmeta savo pačių siūlomą kultūrų dialogo idėją. Protas kurčias tikėjimui, bandantis jį uždaryti subkultūros plotmėje, nepajėgia užmegzti šiandien taip labai reikalingo dialogo su kultūromis.

Popiežius sakė, jog šiandien dalindamasis šiomis mintimis su Čekijos akademiniu pasauliu, jis tikisi sužadinti jame drąsą neatmesti nė vieno kelio, galinčio vesti į tikrą žmogaus gerovę, į žmogaus vertą ateitį. (jm)