Šventojo Tėvo interviu pakeliui į Čekiją. Agnostikai ir tikintieji vieni kitiems reikalingi.

Pakeliui į Čekiją, lėktuve, popiežius Benediktas XVI trumpai atsakė į kelis klausimus. Paprašytas pakomentuoti savo vizitą, Šventasis Tėvas sakė, jog Čekija daugelį amžių buvo įvairių kultūrų susidūrimo vieta, kryžkelių vieta. Pavyzdžiui, IX amžiuje Kirilas ir Metodijus į Čekiją ne tik atnešė bizantišką kultūrą, bet taip pat kūrė slavišką kultūrą, su kirilicos alfabetu ir liturgija slavų kalba. Tuo pat metu Bohemija ribojosi su vyskupijomis, kuriose Evangelija buvo skleidžiama lotynų kalba, kartu sklindant lotyniškai kultūrai. Šis dviejų kultūrų susitikimas nebuvo lengvas, tačiau vaisingas.

Dar kitas susitikimas siejasi su Karolio IV XIII amžiuje Prahoje įsteigtu universitetu, kuris tapo slavų ir germanų kultūrų susitikimo vieta. Stiprūs susidūrimai vyko Reformos metu.

Darant didelį šuolį į naujuosius laikus, praėjusiame amžiuje Čekijai teko išgyventi diktatūrą, tačiau taip pat aukšto lygio pasaulietinę ir bažnytinę rezistenciją, kaip tai liudija Vaclovo Havelo ar kardinolų Vlk ir Tomašek figūros. Jos Europai pasiuntė žinią apie tai, kas yra laisvė ir kaip turime gyventi, kad būtume laisvi. Ši žinia yra vaisinga ir dabartiniam Europos konstravimui.

Atsakydamas į kitą klausimą, popiežius išplėtė savo pastabą apie laisvės sąvoką, gimusią pastarųjų laikų Čekijoje. Jis citavo Havelo teiginį, jog „diktatūra remiasi melu“. Ir priešingai, laisvė ten, kur tiesa. Taigi, laisvė nėra savivaliavimas, tačiau yra susieta su didžiomis tiesos, meilės, solidarumo, bendro gėrio vertybėmis. Be viso to laisvė pati save sugriauna. Anot popiežiaus, tokia laisvės sąvoka užtinkama įvairiose nuo diktatūros kentėjusiuose kraštuose. Tai yra žinia, į kurią reikia įsiklausyti, mat neretai laisvės sąvoka yra „išvalyta“ nuo vertybių ir tiesos.

Atsakydamas į dar vieną klausimą apie katalikų Bažnyčios vaidmenį Čekijoje, popiežius jai linkėjo būti „kūrybinga mažuma“, kuri aiškiai suprastų, jog jos vertybinis paveldas nėra praeities dalykas, tačiau šiandienos. Šis paveldas turi būti aktualizuotas ir įlietas į viešąją diskusiją, į visuomenės gyvenimą. Šventasis Tėvas paminėjo tris viešosios diskusijos ir visuomenės sektorius, kur Bažnyčia Čekijoje turėtų duoti savo indėlį. Pirma, dialoge tarp agnostikų ir tikinčiųjų. Jiems reikia vienas kito. Agnostikai neturėtų būti patenkinti tik žinojimu Dievas egzistuoja ar ne, bet ir tikėjimo paveldo tyrimu bei pajautimu. Katalikai neturėtų pasitenkinti tik tikėjimo turėjimu, bet taip pat ieškojimu.

Kitas sektorius yra ugdymas. Ne tik Čekijoje, bet ir visoje Vakarų kultūroje Bažnyčiai kyla iššūkis aktualizuoti, iš naujo konkretizuoti savo paveldą ir jį atverti ateičiai.

Trečiasis sektorius yra artimo meilės darbai, pirmiausia pagalba vargšams, kas visada buvo Bažnyčios identiteto dalis.

Benediktas XVI trumpai atsakė į klausimą apie savo socialinę encikliką „Caritas in veritate“. Jis džiaugėsi, galėjęs prisidėti prie diskusijos apie naują ekonominės dimensijos supratimą. Pasak popiežiaus, šiandien jau aiškiai matoma, kad etika nėra ekonomikos išorėje. Priešingai, jos vidinis principas. Ekonomika neveikia be vertybių, be solidarumo ar abipusio atsakingumo. Tad šiandien galbūt didžiausias iššūkis yra etikos integravimas į ekonomikos kūrimą. (rk)