Šv. tėvo Pijaus liturginis minėjimas

Trečiadienį, rugsėjo 23 dieną, Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. tėvą Pijų - vienuolį kapuciną, asketą ir stigmatizuotąjį. Jam gyvam esant žmonės veržėsi pas jį išpažinties, klausytis jo homilijų. Po jo mirties garsas apie šventumą dar labiau sustiprėjo ir dar didesnės minios traukė melstis prie jo kapo.

Švenčiant šv. tėvo Pijaus liturginį minėjimą baigsis nuo praėjusių metų balandžio 26 dienos trukęs jo relikvijų išstatymas. Stikliniame karste laikytos šv. tėvo Pijaus relikvijos bus perkeltos į neparmatomą karstą. Po rugsėjo 23-osios šv. tėvo Pijaus relikvijos pasikliks dar kurį toje pačioje senosios bažnyčios kriptoje, kurioje buvo pastaruosius beveik pusantrų metų. Vėliau jos bus perkeltos į naujosios didžiosios šv. tėvui Pijui dedikuotos šventovės kriptą. Ją įrengė mozaikų meistrų grupė, vadovaujama jėzuito dailininko tėvo Ivano Rupniko.

Francesco Forgione, būsimasis tėvas Pijus, gimė Pietrelcina miestelyje, už kelių dešimčių kilometrų į rytus nuo Neapolio 1887 metais. 1907 metais davė vienuolio kapucino įžadus. 1910 metais priėmė kunigystės šventimus. 1916 metais jis apsigyveno San Giovanni Rotondo vienuolyne. Šiame vienuolyne 1918 metų rugsėjo 20 dieną po Mišių kalbančiam dėkojimo maldą tėvui Pijui atsivėrė stigmos - Kristaus kančios žaizdos rankose, kojose ir šone, kurios išliko ir kraujavo ištisus 50 metų, iki pat mirties. Bažnytinė vyresnybė, kaip visada atsargiai vertindama tokius reiškinius, siuntė oficialiai įgaliotus vizitatorius ištirti tėvo Pijaus stigmas ir jo paties elgesį. Nors ir nieko įtartina nebuvo pastebėta, tačiau buvo nuspręsta apriboti jo kunigišką veiklą, paliekant teisę privačiai aukoti Mišias. Draudimai panaikinti tik po keliolikos metų.

1947 metais tėvo Pijaus iniciatyva buvo pradėti statyti vadinamieji „Kančių palengvinimo namai“, mūsų dienomis išaugę į gana didelę ir plačiai specializuotą ligoninę. Tėvas Pijus visą savo laiką leisdavo arba ligoninėje, arba klausykloje, guosdamas ligos slegiamus žmones arba sąžinės slegiamiesiems padėdamas susitaikinti su Dievu ir su žmonėmis.

1968 metų rugsėjo 22 dieną tėvas Pijus aukojo paskutines savo gyvenime Mišias, o naktį, jau rugsėjo 23-ąją, mirė. Tėvo Pijaus šventumo garsas dar jam gyvam esant plačiai sklido po Italiją ir už jos ribų. Dar labiau garsas apie šventumą sustiprėjo po tėvo Pijaus mirties. Po gana ilgo kanoninio proceso, 1999 metų gegužės 2 dieną tėvas Pijus buvo paskelbtas palaimintuoju ir vos po trejų metų nuo beatifikacijos, 2002-ųjų birželio 16 dieną – šventuoju. (jm)