Popiežius susitiko su per pastaruosius vienerius metus konsekruotais vyskupais
Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė 120 per pastaruosius
vienerius metus konsekruotų naujų vyskupų. Jie dalyvavo tradiciniuose kursuose, kuriuos
kasmet naujiems vyskupams rengia Šventojo Sosto vyskupų kongregacija. Šių susitikimų
metu vyskupai turi progos susipažinti su Šventojo Sosto dikasterijų darbu, pagilinti
visų pirma praktines kai kurių kanonų teisės normų vykdymo metodikas. Šių kasmet rengiamų
susitikimų tematika yra gana plati: teologijos klausimai ir vyskupo, kaip tikėjimo
mokytojo misija; vyskupų santykiai su kunigais, šeimų sielovada, bioetikos klausimai,
kultūra, žiniasklaida, vyskupijų ir parapijų administravimas, problemos susijusius
su vadinamuoju vidiniu forumu – tai yra su sąžine ir išpažintimi.
Pirmadienio
rytą priėmęs naujuosius vyskupus audiencijoje, popiežius pažymėjo, jog greta įvairių
teorinių ir praktinių klausimų, į kuriuos padeda atsakyti šitie susitikimai, labai
svarbus ir susipažinimo bei broliško bendravimo momentas – „collegialitas affectiva“
(„jausmų kolegialumas“), jungiantis vyskupus tarpusavy ir su Petro Įpėdiniu, kuris
yra visų vyskupų vienybės pamatas.
Vyskupams sakytoje kalboje popiežius priminė
ir šiemet švenčiamus Kunigų metus. Minėdami Arso klebono mirties 150-ąsias metines,
iš jo imame pavyzdžio. Jis labai reikalingas visiems kunigams, stojantiems akistaton
su nelengvais šiuolaikinio pasaulio iššūkiais, pašauktiems duoti pasauliui patikimą
ir uolų Evangelijos liudijimą. Jėzaus sekimas yra kiekvienam kunigui privalomas kelias.
O jei jis privalomas kiekvienam kunigui, tai juo labiau tai pasakytina apie vyskupus,
gavusius kunigiškojo pašaukimo pilnatvę.
Savo kalboje popiežius taip pat priminė
prieš keletą metų, dar popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtą apaštališkąjį paraginimą
„Pastores gregis“ („Kaimenės ganytojai“), kalbantį apie vyskupo pašaukimą dabartiniais
lakais. Vienas labiausiai tame dokumente akcentuotų dalykų buvo vyskupų ir kunigų
santykiai. „Vyskupas turi stengtis būti savo kunigams tėvas ir brolis, juos mylintis,
išklausantis, priimantis, pataisantis, paguodžiantis, besistengiantis su jais bendradarbiauti,
besirūpinantis jų dvasine ir materialine gerove“ (47). (jm)