Pasikartojo šv. Januarijaus kraujo stebuklas

Šeštadienio rytą Neapolio katedrą sausakimšai pripildžiusių maldininkų akivaizdoje vėl įvyko šv. Januarijaus kraujo stebuklas – nepraėjus nė valandai nuo tradicinių maldavimų pradžios, 9:57 val. suskystėjo kankinio vyskupo kraujas.
Netoli Neapolio esančio Benevento vyskupas Januarijus kankinio mirtimi mirė 305 metų rugsėjo 19 dieną. 432 metais šventojo kankinio kūnas buvo perkeltas į Neapolio katakombas. Šventasis Januarijus plačiai žinomas ir garbinamas dėl garsaus jo kraujo stebuklo, kuris nuo amžių pasikartoja kasmet. Kraujas yra laikomas dviejuose nevienodo dydžio ir formos hermetiškai uždarytuose stiklo indeliuose. Stebuklo esmė ta, kad kraujas, paprastai sudžiūvęs ir sukrešėjęs, staiga atgyja, tampa skystas, o jo kiekis hermetiškai uždarytuose indeliuose padidėja. Mokslininkai spektroskopiniais tyrimais nustatė, jog indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau nepavyko rasti kokio nors natūralaus sukrešėjusio kraujo suskystėjimo paaiškinimo.
Januarijaus kraujo stebuklas įvyksta vieną arba du kartu per metus. Rugsėjo 19-ąją, kai minimos kankinio vyskupo mirties metinės, šv. Januarijaus kraujas suskystėja reguliariai kasmet ir, pabuvęs skystas visą šventės oktavą, tai yra 8 dienas, vėl sukrešėja. Stebuklas taip pat įvyksta gruodžio 16-ąją, tačiau nereguliariai. Ši data primena Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą 1631 metais. Tuomet, gresiant mirtinam pavojui visam Neapolio miestui, šventojo globėjo kraujas buvo suskystėjęs ištisą mėnesį. Vėliau, minint vulkano išsiveržimo metines kasmet pasikartodavo ir kraujo stebuklas. Tačiau po kelių šimtmečių reguliariai besikartojančių stebuklų, 1971 metais gruodžio 16-ąją šv. Januarijaus kraujas nesuskystėjo. Nuo to laiko gruodžio 16-osios stebuklai vyksta nereguliariai. Tuo tarpu rugsėjo 19-sosios stebuklas pasikartoja kiekvienais metais.
Šv. Januarijaus kraujo stebuklas įvyko ir šį šeštadienį. Devintą valandą ryto Neapolio katedroje prasidėjo tradicinės pamaldos. Ampulės su šventojo kankinio krauju iš relikvijoms skirtos koplyčios buvo atneštos ant didžiojo altoriaus ir prasidėjo tradiciniai, liaudies pamaldumo elementais perpinti, stebuklo maldavimai. Po nepilnos valandos stebuklas įvyko. Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe iškėlė ampules ir paskelbė, jog dar kartą šventasis miesto globėjas vyskupas Januarijus davė ženklą iš dangaus. Pamaldose dalyvavęs Neapolio meras Antonio Bassolino irgi sakė esąs patenkintas, kad stebuklas įvyko nė valandai nepraėjus nuo maldavimo pradžios. Ypač dabartiniais sunkiais laikais, pasak mero, tai geras ženklas.
Italų žiniasklaida įvairiai komentuoja šį reiškinį. Vieni tik lakoniškai pranešą apie įvykusį faktą, kiti su smulkiomis detalėmis pasakoja apie neapolietišką liaudies pamaldumą, dar kiti nepraleidžia progos ironiškai pakomentuoti. Iš pastarųjų kandžia ironija išsiskiria Italijoje gana garsus matematikos dėstytojas Piergiorgio Odifreddi, dažnas televizijos laidų pasaulėžiūrinėmis temomis dalyvis. Pasak jo, tai ne kraujas, o „kažkokia raudona masė, panaši į ant kepsnio pilamą padažą, kuri suskystėjo nuo kratymo“. Tačiau, tik jis vienas leidžia sau kalbėti tokiu, demonstratyviai nepagarbiu tonu.
Bažnyčia savo mokymo ir tikėjimo negrindžia vien stebuklais ir tikintieji yra laisvi tikėti stebuklu ar ne. Tačiau bent šiek tiek pažįstant Neapolį ir jo gyventojus, tenka pridurti, kad daugiau negu tikras dalykas, jog prie šventojo relikvijų nesiliaus rinktis gausūs tikintieji, vėl melsis ir kiekvienas širdyje tikėsis išvysti stebuklingą ženklą, patvirtinantį šventojo globėjo artumą. (jm)