Pakistano kalėjime nužudytas krikščionis. Nauji krikščionių bendruomenės protestai.

Rugsėjo 15-16 dienomis Pakistane, Punjab provincijos sostinėje Lahorėje ir Sialkot mieste, vyko spontaniškos demonstracijos po to, kai rugsėjo 14-ą buvo pranešta apie jauno vaikino krikščionio Fanish Masih mirtį Sialkiot kalėjime. Vaikinas buvo areštuotas rugsėjo 11-ąją už įtariamą piktžodžiavimą prieš Koraną.

Kalėjimo pareigūnai paskelbė esą vaikinas pats pasikoręs su juosmens raiščiu, dažno pakistaniečio naudojamo vietoj diržo. Tačiau akivaizdu, kad tokia versija yra mažai įtikinama. Juo labiau kad, anot artimųjų liudijimų, jaunuolio kūnas buvo nusėtas kankinimų ir prievartos žymėmis. Kad matęs kankinimų žymes, patvirtino ir Punjab provincijos Mažumų reikalų ministras. Tačiau turbūt nereikia stebėtis, kad paties kalėjimo komisija, apžiūrėjusi jaunuolio kūną, jokių prievartos žymių neįstengė rasti. Fanish Masih šeima jau pateikė kaltinimą dėl žmogžudystės ir žiniasklaidos priemonėms neslėpdami teigė, jog už jaunuolio mirties greičiausiai stovi patys kalėjimo pareigūnai.

Fanish Masih mirtis yra prieš savaitę Jhethe Key kaime, nuo Sialkot miesto nutolusiame per 20 kilometrų, vykusių įvykių atomazga. Čia jaunuolis buvo apkaltintas Korano išniekinimu ir suimtas, remiantis įstatymu prieš piktžodžiavimą, nustatančiu griežtas bausmes už Korano ar pranašo Mahometo išniekinimą.

Tačiau, anot velionio artimųjų ir draugų, kaltinimas sufabrikuotas, o tikroji priežastis buvusi jaunuolio draugystė su viena musulmone mergina. Dėlto jis anksčiau ne kartą susilaukęs atvirų grasinimų, reikalavimų draugystę nutraukti. Galiausiai merginos tėvas policijai pateikė skundą, jog jaunuolis krikščionis iš jo dukros rankų išmušė Koraną ir šis sušlapo purviname vandenyje. Policija užregistravo įtariamą Korano išniekinimo atvejį ir nusprendė jaunuolį suimti. Negana to, pasklidus žiniai apie įvykį, musulmonai susibūrė į minią, kuri nusprendė dar ir pati pamokyti krikščionis. Kol policijos pajėgos vis tik ją sutramdė, spėjo padegti krikščionių maldos namus. O dar po trijų dienų krikščionis vaikinas tariamai nusižudė.

Jau daug kartų Pakistano krikščionys, kurių yra keliolika milijonų, kreipėsi į šalies valdžią su prašymu panaikinti įstatymą prieš piktžodžiavimą, mat su jo pretekstu labai nesunku sufabrikuoti kaltinimus. Patirtis rodo, kad juo pasinaudojama asmeninėms sąskaitoms suvedinėti. Be to, pats tokio įstatymo egzistavimas tarsi pateisina ekstremaliai nusiteikusių musulmonų iniciatyvas patiems griebtis prievartos.

Daug metų Lahore mieste besidarbuojantis ispanas salezietis Miguel Angel Ruiz, Don Bosco technikos ir jaunimo centro vadovas, komentavo, jog viena iš didžiausių prievartos prieš krikščionis priežastis yra nebaudžiamumas. Tiesioginiai prievartos vykdytojai žino, kad nebus nubausti. Policija žino, kad nebus nubausta už tai, kad nesustabdė agresorių. Kai kurių musulmoniškų mokyklų (madresių) lyderiai ir dvasininkai žino, kad nebus nubausti, ragindami pamokyti ar mirtimi bausti tariamus prasižengėlius, be jokio teismo.

Kita vertus, salezietis pabrėžė, kad tai nėra bendra situacija. Daug Pakistano musulmonų, mokyklų, eruditų, dvasininkų visiškai nesižavi prievarta prieš krikščionis, tai jis gali patvirtinti ir iš asmeninės patirties. Daugybei musulmonų artimos taikaus sugyvenimo ir tolerancijos idėjos.

Vienuolio nuomone, būtinai reikia, kad ši nuosaikioji Pakistano dalis drąsiai pasakytų „ne“ radikaliai mažumai, neleistų radikalams tapti „Pakistano visuomenės“ balsu, neleistų taip lengvai kurstyti susipriešinimo ir prievartos nusiteikimą.

Dvi dienas po Fanish Masih mirties viešą laišką „Apie krikščionių bendruomenės ateitį Islamiškoje Pakistano respublikoje“ Pakistano prezidentui paskelbė Presbiterionų vyskupas Timotheus Nasir.

„Kiek kaimų bus sudeginta, bažnyčių suniokota, Biblijų išniekinta, nekaltų krikščionių vyrų, moterų, jaunuolių pasmerkta mirti, kol Islamiškos Pakistano respublikos vyriausybė pradės galvoti apie Pakistano krikščionių problemas“, klausiama laiške.

Anot vyskupo, kaltinimai ir nekaltų žmonų užpuldinėjimai, jų turto niokojimas remiantis tariamu piktžodžiavimo nusikaltimu, be jokio teismo, turi būti sustabdyti, kaip neapykantos skleidėjai taip pat. Pakistano krikščionys yra tokie pat piliečiai, kaip ir musulmonai, jie turi vienoda teisę į ilgalaikį saugumą, o vyriausybė pareigą šią teisę užtikrinti. (rk)