Katalikiška liturgija praturtinama Afrikos dvasingumo elementais
Šventojo Sosto dienraštyje „l‘Osservatore Romano“ publikuotas pokalbis su kamerūniečiu
monsinjoru Gerard Njen, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos pareigūnu.
Pokalbis sukosi apie afrikiečių kultūros, religingumo, papročių suderinamumą su katalikiška
liturgija. Netrukus šiomis temomis diskutuos visas Vyskupų sinodas.
Anot monsinjoro
Njen, katalikiška liturgija noriai apima turtingus afrikietiško dvasingumo ir kultūros
elementus. Tai aiškiai pastebima liturginių tekstų vertimuose. Pavyzdžiui, vienoje
Kamerūno kalboje žodis „Dievas“ taip pat gali reikšti ir „saulė“. O žodį „Amžinasis“
toje Kamerūno kalboje atitinka sąvoka „pats seniausias“. Kam nors mirus kamerūniečiai
sako, jog velionis „nusigręžė nuo Saulės tam, kad pažvelgtų į Seniausiojo šviesą“.
Taigi, katalikiška liturgija yra praturtinama vietinių kalbų grožiu ir prasmių turtingumu.
Panašiai ir su katalikiškomis apeigomis, kurios Afrikoje praturtintos muzikos ir šokio
elementais.
Kita vertus, reikia išlaikyti pusiausvyrą, gerai suprasti katalikiškos
liturgijos esmę, kad ši netaptų tik folkloru, kad nedegraduotų iki prietarų, nebūtų
suvokiama kaip magija.
Su pastarąja Bažnyčia susiduria dažnai. Yra daug pavienių
žmonių ar grupių, kurios praktikuoja okultinius dalykus. Dažnai ir katalikai dėl visokių
dalykų kreipiasi į magus ar patys dalyvauja maginėse apeigose. Kartais net kunigai
mano, jog šiek tiek magijos galima suderinti su katalikiška liturgija. Todėl dabar
vykstantys kunigų metai yra puiki proga paaiškinti kuo kunigas nėra: jis nėra magas,
burtininkas, aiškiaregys, tačiau apaštalų ir jų įpėdinių mokinys. Panašiai reikia
paaiškinti sakramentų prasmę.
Anot monsinjoro Njen, afrikiečių kultūroje gausu
ritualų, kuriais pažymimi svarbiausi žmogaus gyvenimo tarpsniai ar įvykiai: nėštumas,
gimimas, paauglystė, tapimas suaugusiuoju, mirtis, sutuoktinių susitaikymas, tėvų
ir vaikų susitaikymas, susižadėjimas ir santuoka, išgijimas, genties vyresniųjų rinkimas
ir t.t.
Daugelis iš šių ritualų gali būti priderinti prie katalikiškų apeigų
ir sakramentų šventimo. Šių ritualų elementus galima panaudoti išaiškinant katalikiškos
liturgijos prasmes. Todėl žmonės ir po atsivertimo į krikščionybę gali išlaikyti kultūrinį
tęstinumą.
Liturgija yra ne tik bendrystės su Dievu būdas ir šventimas, bet
pačių žmonių vienijimas. Afrikoje tai ypač akivaizdu. Ne vienoje šalyje, suskaldytoje
kivirčų, susitaikymas, vienybė, taikus sambūvis yra pasiekiamas per liturgiją, ypač
per bendrą maldą, kurioje gaunamas ir teikiamas abipusis atleidimas. Šitaip malda,
keisdama žmonių širdis bei protus, padeda taikai. (rk)