Spaudos konferencija apie Šventojo Tėvo susitikimą su menininkais
Ketvirtadienį, rugsėjo 10-ąją, spaudos konferencijoje Romoje buvo pristatytas lapkričio
21 –ąją dieną įvyksiantis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su menininkais. Konferencijoje
kalbėjo trys pranešėjai: arkivyskupas Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos
pirmininkas, monsinjoras Pasquale Iacobone, šios tarybos Meno ir tikėjimo departamento
pareigūnas, bei profesorius Antonio Paolucci, Vatikano muziejų direktorius.
Benedikto
XVI susitikimas su menininkais taip pat yra proga priminti kitus du įvykius. Tai 1964-
ųjų metų popiežiaus Pauliaus VI susitikimą Siksto koplyčioje su meno pasauliu ir 1999
–ųjų popiežiaus Jono Pauliaus II laišką menininkams.
Anot arkivyskupo Ravasi,
reikia konstatuoti, kad šiandien tikėjimo ir meno aljansas yra nutrūkęs. Menas paliko
šventyklą, nebesidomi didžiaisiais bibliniais pasakojimais ir personažais. Jis pasuko
šiuolaikiniais „pasaulietiniais“ keliais. Kartu buvo palikta ir samprata, jog menininkas
savo kūrinyje įkūnija transcendenciją. Buvo pasukta eksperimentavimo, sudėtingos stilistikos,
kartais paprastos provokacijos keliu. Vis rečiau menas siekia pernešti „tiesos“ ar
„grožio“ žinią. Jis nori sukrėsti sąmones, tačiau tai daro per skandalą, nepriversdamas
širdžių ir protų atsistoti prie Begalybės prarajos.
Vis tik, nepaisant šiandieninio
atstumo tarp meno ir tikėjimo, popiežius Benediktas XVI nori atnaujinti dialogą, galbūt
sudaryti prielaidas naujai meno ir tikėjimo sąjungai, vėl suartinti religinį įkvėpimą
su meniniu įkvėpimu.
Bažnyčia turi turtingą santykių su menu istoriją. Nuo
pirmųjų gyvavimo amžių menas praturtino jos liturgiją, architektūrą. Tačiau netrūko
momentų, kai tikėjimo ir meno ryšys buvo nutrauktas, kaip kad VIII amžiaus Rytų ikonoklastinėje
krizėje.
Anot arkivyskupo Ravasi, tikrai egzistuoja galimybė, o gal ir būtinybė,
jog menininkai ir transcendencija gali iš naujo susitikti.
Profesorius Paolucci
priminė popiežiaus Pauliaus VI susitikimą su menininkais. Anot profesoriaus, ta proga
Pauliaus VI pasakyta kalba yra vienas iš iškiliausių XX amžiaus katalikybės intelektualinės
istorijos momentų. Joje, tarp kitko, netrūko ir radikalios autokritikos dėl to, kad
Bažnyčia ne visada įsiklausė į meno pasaulio balsą.
Pasak Vatikano muziejų
direktoriaus, visai nestebina, jog tokio lygio filosofas ir teologas kaip Benediktas
XVI neliko abejingas meno ir tikėjimo santykių klausimui, tame tarpe ir veiksniams,
dėl kurių meno ir tikėjimo sąjunga nutrūko ar dėl kurių galėtų iš naujo užsimegzti.
Profesorius Paolucci sakė, jog Bažnyčios istorija glaudžiai susieta su Vakarų
pasaulio meno istorija. Kas būtų buvę, jei IV-V amžiuose Bažnyčia nebūtų priėmusi
graikų-romėnų meno kaip savo išraiškos kalbos? Kiek šedevrų šiandien neturėtume? Koks
būtų buvęs meno likimas?
Iš vienos pusės, Bažnyčia parodė didelę drąsą, priimdama
įvairias menines tradicijas. Iš kitos pusės, XIX amžiuje Bažnyčia atsitvėrė gynybinėse
pozicijose ir vengė susitikimo rizikos su naujais meniniais judėjimais, pirmenybę
teikdama guodžiančioms tradicinėms formoms.
Benediktas XVI nori tęsti Pauliaus
VI pradėtą naują dialogą su meno pasauliu: su nuolankumu, kantrybe, be išankstinių
sąlygų primetimo. Ateitis parodys, koks bus trečiojo tūkstantmečio krikščioniškas
menas.
Monsinjoras Iacobone trumpai pristatė popiežiaus susitikimo su menininkais
organizacinę pusę. Kadangi susitikimas vyks Siksto koplyčioje, dalyvių skaičius yra
ribotas. Buvo išsiųsta beveik 500 pakvietimų menininkams: tiek tradicinių, tiek naujųjų
menų atstovams. Kviečiami vardą turintys menininkai, kuriuos savo konsultacijose nurodė
meno ekspertai. Kviesti labai įvairių sričių menininkai: dailininkai, skulptoriai,
architektai, poetai, dainininkai ir kompozitoriai, teatro ir kino aktoriai, fotografai
ir kiti. (rk)