Popiežius susitiko su Saragosos parodoje veikusiame Šventojo Sosto paviljone dirbusiais
žmonėmis
Ketvirtadienio rytą Castelgandolfo vasaros rezidencijoje popiežius Benediktas XVI
susitiko su Šventojo Sosto paviljono pernai Saragosoje vykusioje pasaulinėje parodoje
autoriais, rengėjais ir jame dirbusiais žmonėmis.
Saragosos pasaulinė paroda,
tema: „Vanduo ir tvari plėtra“, vyko pernai birželio 14 – rugsėjo 14 dienomis. Greta
kitų šalių, taip pat ir Lietuvos paviljonų, joje savo paviljoną buvo įrengęs ir Šventasis
Sostas. 550 kvadratinių metrų plote buvo eksponuojami 38 meno kūriniai iš Vatikano
bei Ispanijos muziejų, tarp jų El Greco „Kristaus krikštas“. Visi eksponatai buvo
susiję su vandeniu – ar tai būtų krikšto vanduo, pilamas ant Kristaus galvos, ar sarkofago
bareljefe vaizduojamas Mozės vadovaujamos išrinktosios tautos ėjimas per Raudonąją
jūrą. Šventojo Sosto paviljono ekspozicija buvo suskirstyta į tris temines grupes.
Pirmoji tema buvo „vanduo, gyvybė ir viltis“, antroji - „vanduo ir menas Išganymo
istorijoje“, trečioji - „vanduo, gėris visų ir visiems“.
Ketvirtadienio rytą
audiencijoje priėmęs 35 asmenis, kurie dirbo prieš metus Saragosos parodoje veikusiame
Šventojo Sosto paviljone, kurie jį organizavo, projektavo, įrengė, ar kitaip prie
jo prisidėjo, popiežius Benediktas XVI visų pirma jiems padėkojo už uolų darbą ir
už nuoširdų bendradarbiavimą tiek savo tarpe, tiek su Saragosos arkivyskupu ir apaštališkuoju
nuncijumi Madride.
Vatikano paviljonas, - sakė popiežius, - pateikęs plačią
gamą Bažnyčios saugomų meninių, kultūrinių ir religinių brangenybių, susilaukė didelio
dėmesio ir labai aukštų įvertinimų. Ekspozicija tikrai labai taikliai ir išradingai
atkreipė dėmesį į fundamentalią vandens svarbą žmogaus gyvenime. Dalyvavimu parodoje,
Vatikanas taip pat norėjo duoti konkretų liudijimą apie Bažnyčios rimtą susirūpinimą
gamtosauga, apie gamtos apsaugos ir pačios gamtos dvasinę ir religinę dimensiją. Šiandien
labiau negu bet kada anksčiau reikia, tiesiog būtina, įtikinti žmogų, kad kūrinija
nėra tik žaliavų kasykla, nėra tik pelno šaltinis. Dievas Kūrėjas davė žmogui visos
žemės raktus ir jis tikisi, kad žmogus atsakingai ir rūpestingai tvarkys pasaulio
reikalus. Tik tuomet žmogus supras tikrą kūrinijos vertingumą, kai sugebės suvokti,
kad pasaulis, kaip ir žmogus, yra Dievo meilės žmonijai vaisius, tos pačios meilės,
kurios aukščiausią laipsnį paliudijo Jėzus Kristus, mirdamas ant Kryžiaus, ir kuri
galutinai bus apreikšta laikų pabaigoje.
Gamtos apsauga priklauso tai pačiai
moralinių pareigų kategorijai kaip ir kiti žmogų saistantys, iš žmogaus prigimties
tekantys moraliniai reikalavimai. Esama glaudaus ryšio, - sakė popiežius primindamas
ką rašė savo naujausioje enciklikoje „Caritas in veritate“, - tarp žmogaus „ekologijos“
ir gamtinės aplinkos ekologijos.
Galiausiai, prieš suteikdamas apaštališkąjį
palaiminimą, popiežius linkėjo Šventojo Sosto paviljoną Saragosos parodoje įrengusiems
ir jame dirbusiems žmonėms, kad juos globotų Saragosos Pilar Dievo Motina, kurios
šventovės pamatus skalauja Ebro upės vandenys. (jm)