Laisvės dienos minėjimas Šiauliuose

„Ar mokame būti laisvi ir atsispirti moraliniam blogiui?“, - tokia pagrindinė Laisvės dienos minėjimo renginių Šiaulių vyskupijoje mintis. Rugpjūčio 29 d. Laisvės dienai buvo skirta aštuntoji šiauliečių sueiga, vykusi Sukilėlių kalnelyje. Sueigai vadovavo Šiaulių miesto garbės pilietis Albertas Griganavičius. Kalbose prisiminta Lietuvos evangelizacijos pradžia, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Baltijos kelio 20-metis. Šie įvykiai teikia stiprybės einant laisvės keliu. Šiaulių miesto vicemerė Daiva Matonienė teigė, jog stipri tik ta šalis, kurioje pripažįstamos krikščioniškos vertybės. Vicemerei antrino Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Alfonsas Brūzga, sakydamas, jog žmogus negali būti laisvas be Dievo. Krikščioniškas vertybes, anot Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininko Algirdo Kulikausko, puoselėti padeda tarptautinė Tradicijų, Šeimos ir Nuosavybės gynimo organizacija, dalyvaudama bendruose žygiuose ir bendruose darbuose. Šios organizacijos atstovai kasmet į Laisvės dienos minėjimą atsiveža Fatimos Dievo Motinos statulą. Šiais metais delegatai atvyko iš Lenkijos, Gudijos, Čilės, Venesuelos, Mozambiko, Vokietijos, Portugalijos. „Jų skelbiami idėjiniai žodžiai: Tradicija, šeima, nuosavybė, mums turi ypatingą reikšmę, - kalbėjo Tremtinių sąjungos atstovas Valentinas Kemėšis, - būtent šeima išlaiko meilę tėvynei, išugdo tikėjimą, moralę“. Visa tai išreikšta patriotinėse lietuvių dainose, kurios skambėjo susibūrimo metu bei po jo, nešant Šiaulių gatvėmis Fatimos Dievo Motinos statulą į katedrą. Dainas keitė svečių atliekamos bei lietuviškos giesmė, lotyniškai kalbamas rožinis. Prie katedros eiseną sutiko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. 18 val. Jo Ekscelencija aukojo šventąsias Mišias. Pamoksle ganytojas pratęsė Sukilėlių kalnelyje išsakytas mintis, kalbėdamas apie Lietuvos laisvę, padovanotą Lietuvai dangiškojo Tėvo. Tačiau ar mokame ta laisve naudotis? Kaip skaudžią problemą ganytojas nurodė televizijos brukamą iškreiptą gyvenimo vaizdą, kuris sužaloja daugelį širdžių. Vyskupas ragino išjungti televizorių ir atsiversti Šventąjį Raštą, kreipti mintis į dangiškąją Motiną Mariją, kuri nurodys tikrą kelią, kaip priimti Dievo valią. Šiaulių ganytojas taip pat priminė Tradicijų, Šeimos ir Nuosavybės gynimo organizacijos 1990 m. visame pasaulyje vykdytą parašų rinkimo už Lietuvos laisvę akciją. Buvo surinkta daugiau nei 5 milijonai parašų. Tai buvo visame pasaulyje pati didžiausia parašų rinkimo akcija. Ji užregistruota Gineso rekordų knygoje. Peticija su parašais įteikta TSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui.

„Lietuva išsilaisvino, tad kodėl mes vis dar atvažiuojam“, - retoriškai po šv. Mišių klausė Tradicijų, Šeimos ir Nuosavybės gynimo organizacijos atstovams Lietuvoje vadovaujantis Renato Murta de Venscales. Krikščioniškas vertybes kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje puola šeimų skyrybos, neskaistumas, amoralumas, pornografija ir kitos nedorybės. Kad atsilaikytume, turim susiburti. Fatimoje pasirodžiusi Dievo Motina yra pasakiusi, kaip kovoti prieš moralines bėdas. Jos statula nešama tam, kad tai primintų ir mokytų tikrosios laisvės.

Rugpjūčio 30-ąją Fatimos Dievo Motinos statula tradiciškai buvo nešama iš Tytuvėnų į Šiluvą. Padėkos ir vilties eisenos, primenančios sovietmečiu Eucharistijos bičiulių rengiamas piligrimystes prasmė buvo priminta trumpuose sąjūdžio mitinguose Kelmėje ir Tytuvėnuose. Eisenai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Giesmės, rožinio malda buvo padėka Dievui už atgautą nepriklausomybę, už tuos, kurie nepaisė persekiojimų, kalėjimo ir prisidėjo prie tikėjimo ir laisvės vilties išsaugojimo. (Inesė Ratnikaitė)