Rytų Bažnyčios minėjo Mergelės Marijos užmigimą

Šį penktadienį, pagal Grigaliaus kalendorių - rugpjūčio 28 dieną, Vakarų Bažnyčios liturgijoje minint šv. Augustiną, senojo nereformuotojo Julijaus kalendoriaus besilaikančios Rytų Bažnyčios šventė Mergelės Marijos užmigimo šventę. Pagal Julijaus kalendorių, šis penktadienis buvo dar tik rugpjūčio 15-oji.

Nors ši šventė Vakarų ir Rytų tradicijose vadinama skirtingais vardais - mes, lotynų apeigų katalikai, ją vadiname Marijos Ėmimu į Dangų, o Rytų krikščionys ją vadina Mergelės Marijos užmigimu; nors šios šventės minėjimus skiria Grigaliaus ir Julijaus kalendorių nesutapimo skirtumas, tačiau ir vieni, ir kiti tikime ir liturgijoje švenčiame tą pačią tikėjimo tiesą, kad Marija, būdama Nekaltai Pradėtoji Mergelė, Dievo Motina, tapo pirmuoju išganymą pasiekusiu žmogumi. Mes tikime kūno iš numirusių priskėlimą. Mergelė Marija pirmoji su kūnu ir siela pasiekė išganymo garbę.

Tikėjimo tiesos apie Mergelės Marijos perėjimą su kūnu ir siela į amžinąją garbę patvirtinimo nerasime Šventajame Rašte. Apie Mariją Šventasis Raštas kalba mažai, o apie jos gyvenimą po Kristaus įžengimo į dangų iš viso nieko nesako. Tradicija teigia, kad Mariją pasiėmė su savimi apaštalas Jonas ir kad Dievo Motina mirusi, tai yra užmigusi, kaip sako Rytų Tradicija, Efezo mieste. Tačiau mokiniai kape neradę jos kūno, o tik rožių žiedlapius. Kita tradicija teigia, kad Marija savo žemiško gyvenimo pabaigos sulaukusi Jeruzalėje, kad Getsemanės sode, šalia tuščio Kristaus kapo, buvęs ir tuščias Marijos kapas. Tikėjimas Marijos išaukštinimu danguje nelaukiant Paskutiniojo teismo Bažnyčioje buvo gyvas nuo pat pirmųjų amžių. Liturgines formas ankščiau jis įgavo Rytų tradicijoje. Jau septintojo amžiaus pradžioje Mergelės Marijos užmigimo šventė buvo įvesta visoje Bizantijoje. Vakarų Bažnyčioje šios šventės pradžia siekia irgi gana senus laikus. Iš Rytų kilęs popiežius Sergijus I jau aštuntojo amžiaus pradžioje leido Romoje minėti Mergelės Marijos paėmimą į dangų. Ilgainiui Dangun Ėmimo šventė paplito po visą Vakarų krikščioniją. Galutinai Vakaruose šią tikėjimo tiesą įtvirtino popiežius Pijus XII 1950 metais skelbdamas Dangun Ėmimo dogmą. Tačiau dogmos skelbimu jis iš tiesų nieko ypatingai naujo nepridėjo, o tik oficialiai ir iškilmingai patvirtino ir sunormino tą seną krikščionių įsitikinimą, kuris nuo amžių buvo žinomas ir gyvai švenčiamas visoje Bažnyčioje. (jm)