Šv. Monika ir šv. Augustinas

Šiomis dienomis katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Augustiną ir jo motiną šv. Moniką. Šv. Monikos liturginis minėjimas švenčiamas šį ketvirtadienį, rugpjūčio 27-ąją, o šv. Augustiną liturginis kalendorius mini penktadienį, rugpjūčio 28-ąją.

Žinių apie šv. Augustino motinos šv. Monikos gyvenimą turime labai mažai, tik tiek – kiek apie jos vaidmenį sūnaus gyvenime paliko pats šv. Augustinas ir jo biografai.

Nepalyginamai išsamiau aprašytas Augustino gyvenimas. Jis gimė Tagastėje, romėniškoje Afrikoje, 354 metų lapkričio 13 dieną. Jo tėvas buvo pagonis, vėliau tapęs katechumenu; motina Monika buvo uoli krikščionė. Labai svarbus šios moters vaidmuo vėlesniems sūnaus pasirinkimams ir visam jo gyvenimui. Jos dėka Augustinas susipažino su Jėzumi, tapo katechumenu, tačiau jaunystėje nutolo nuo Bažnyčios gyvenimo. Augustinas gavo gerą išsilavinimą. Pirmiausia gimtajame mieste, paskui romėniškos Afrikos sostinėje Kartaginoje, studijavo gramatiką ir retoriką. Su Jėzumi susipažinęs jau vaikystėje, Augustinas ėmė studijuoti Šv. Raštą. Deja, galbūt dėl ne itin kokybiško vertimo į lotynų kalbą, Senasis Testamentas jį nuvylė. Tikėjosi jame surasti subtilią filosofiją, o surado tik pasakojimus apie karus ir žmonių negandas. Kaip tik tuo metu Augustiną sudomino manichėjų mokymas, jų skelbiama gėrio ir blogio kova. Stojimas į manichėjų gretas taip pat atvėrė karjeros perspektyvas, nes daug ano meto įtakingų žmonių buvo manichėjizmo išpažinėjai. Po neilgai trukusio susižavėjimo, vis dėlto Augustinas pradėjo tolti nuo manichėjizmo, nerasdamas jame atsakymų į jį kamavusius klausimus.

Palikęs Afriką, jis atvyko į Romą. Vėliau persikėlė į Milaną. Čia jį sužavėjo vyskupo Ambraziejaus pamokslai. Ambraziejus padėjo jam suprasti, kad Senasis Testamentas, kurio Augustinas iš pradžių nesuprato, tai ne kas kita kaip į Kristų vedantis kelias, kaip rengimasis Kristaus atėjimui – dieviškajam Logosui. Jame Augustinas surado visos filosofijos, viso racionalumo ir tikėjimo sintezę. Augustinas nusprendė būti krikščioniu ir 386 metų rugpjūčio 15 dieną pradėjo katechumenatą – rengimąsi krikštui. 387 metų balandžio 24 dieną, Velyknakčio liturgijos metu, Milano katedroje vyskupas Ambraziejus Augustiną pakrikštijo.

Tapęs krikščioniu Augustinas nusprendė grįžti į gimtąją Afriką ir tapti vienuoliu. Ostijos uoste, netoli Romos, laukiant laivo, netikėtai susirgo ir greit mirė Augustiną visą laiką lydėjusi motina Monika. 391 metais Afrikoje Augustinas priėmė kunigystės šventimus. Nors ketino tapti atsiskyrėliu ir atsidėti studijoms, aplinkybės lėmė, kad teko jam imtis sielovados darbo. 395 metais Augustinas buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Ir nors iš pradžių manė neturįs pašaukimo būti ganytoju, Augustinas buvo pavyzdingas ir uolus vyskupas: aistringai pamokslavo, šelpė vargšus, steigė ir globojo vienuolių bendruomenes, ganytojiška veikla ir raštais grūmėsi su erezijomis. Trisdešimt penkeri vyskupavimo Hipone metai paliko gilų pėdsaką visame Šiaurės Afrikos Bažnyčios gyvenime. Dar gilesnius pėdsakus paliko Augustino kūryba. Augustinas mirė 430 metų rugpjūčio 28 dieną, sulaukęs 76 metų amžiaus.

Tarp labai gausaus šv. Augustino rašytinio palikimo, bene labiausiai žinomi yra „Išpažinimai“. Tai tarsi autobiografija, parašyta dialogo su Dievu forma. Pats pavadiniams – „Išpažinimai“ – reiškia ir savo silpnybių, netobulumo ir nuodėmių išpažinimą, ir drauge Dievo išpažinimą. Augustinas Dievo akivaizdoje išpažįsta savo silpnumą ir dėkoja Dievui už save tokį, koks jis iš Dievo malonės yra. Išpažinimų dėka mes ir šiandien galime žingsnis po žingsnio sekti dvasiniu keliu, kuriuo ėjo šis nepaprastas, Dievą mylintis žmogus. Kitas svarbus veiklas – „Dievo miestas“. Parašyti šį kūrinį paskatino istoriniai įvykiai. 410 metais gotai nusiaubė Romos miestą. Pagonys ėmė dėl to kaltinti krikščionybę. Pagonybės viešpatavimo laikais Roma buvo pasaulio sostinė; miestą gynė pagonių dievai, o krikščionių Dievas negina. Į šituos pagonių priekaištus, o drauge ir nemažos dalies krikščionių abejones, Augustinas atsako savuoju „Dievo miestu“, aiškindamas ko galime tikėtis iš Dievo ir ko ne, kas priklauso politikos ir kas tikėjimo sferai. Šis Augustino veikalas aktualus ir šiandien, kai reikia sąžiningai atskirti Bažnyčios ir autentiško pasaulietiškumo sferas.

Plačiai žinomi ir kiti Augustino kūriniai – traktatas apie Švenčiausiąją Trejybę „De Trinitate“, psalmių komentarai „Enarrationes in Psalmos“. Iki mūsų laikų yra išlikę daugiau kaip 300 laiškų ir beveik 600 homilijų. Pirmasis Augustino biografas, jo amžininkas vyskupas Posidijus, netrukus po Hipono vyskupo mirties sudarytame sąraše mini 1030 kūrinių.
(Pagal popiežiaus Benedikto XVI bendrųjų audiencijų katechezes)