Čenstakavo Dievo Motino šventė

Rugpjūčio 26 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Čenstakavo Dievo Motinos šventę. Čenstakavo šventovė lenkams katalikams yra pati brangiausia vieta. Ją kasmet aplanko šimtai tūkstančių maldininkų, kurių nemaža dalis atkeliauja pėsčiomis, neretai įveikę net kelių šimtų kilometrų atstumą.

Čenstakavo vienuolyną, su garsiuoju Juodosios Madonos paveikslu įkūrė 1382 metais iš Vengrijos atvykę vienuoliai Paulinai. Vėliau buvo pastatyta didžiulė bažnyčia su visoje Lenkijoje aukščiausiu, net 106 metrų bokštu, o visa teritorija buvo apjuosta gynybinėmis sienomis. Prie šio vienuolyno 1655 įvyko vienas lemtingų karo su švedais momentų. Vienuolyno prioro Augustino Kordeckio vadovauja tvirtovės įgula atlaikė švedų puolimą ir tas įvykis Respublikos naudai nulėmė tolimesnę karo eigą. 1656 metais dėkodamas už išgelbėjimą karalius Jonas Kazimieras Čenstakavo Dievo Motiną paskelbė Lenkijos Karaliene. Taip Čenstakavo Dievo Motiną lenkai tituluoja ir šiandien. Svarbus vaidmuo šiai šventovei teko komunistų valdžios dešimtmečiais, kuomet milijonai žmonių iš visos Lenkijos pėsčiomis išsirengdavo į piligrimystes ir prie vienuolyno sienų susirinkdavusios maldininkų minios liudijo, kad ateistinio režimo pastangos pakeisti žmonių papročius ir išrauti tikėjimą yra visiškai bergždžios. 1956 metų rugpjūčio 26-ąją, vadovaujant tuometiniam Lenkijos katalikų Bažnyčios primui kardinolui Wyszynskiui, lenkai katalikai prisiekė amžiną ištikimybę Dievui ir savo krikščioniškoms šaknims. Tuo iškilmingu aktu, tuomet komunistų valdytoje Lenkijoje, buvo pradėti pasirengimai 1966 metais minėtam Lenkijos valstybės ir lenkų tautos krikšto tūkstantmečiui. (jm)