Rugpjūčio 21 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini šventąjį popiežių Pijų X
- 259-ąjį apaštalo Petro įpėdinį, vadovavusį Bažnyčiai 11 metų.
Pijus X - Giuseppe
Melchiorre Sarto – buvo išrinktas popiežiumi 1903 metų rugpjūčio 4 dieną ir po penkių
dienų karūnuotas tiara pradėjo eiti Bažnyčios visuotinio ganytojo pareigas.
Jis
gimė 1835 metų birželio 2 d., Riese miestelyje, šiaurės Italijos Treviso vyskupijoje.
Rytojaus dieną kūdikis buvo pakrikštytas Juozapo Merkelio (Giuseppe Melchiorre) vardais.
Kai
būsimasis popiežius baigė seminariją, jam buvo tik 23 metai. Įšventintas kunigu devynerius
metus vikaravo Tombolo parapijoje, devynerius klebonavo Salzano mieste, dar devynerius
buvo Treviso katedros klebonas. Paskirtas Mantujos vyskupu 1884 metų lapkričio 10
d., šias pareigas ėjo irgi devynerius metus. Popiežiaus Leono XIII pakeltas kardinolu
ir perkeltas į Veneciją, kardinolas Sarto Venecijos patriarchu išbuvo vėlgi devynerius
metus. Tačiau popiežiauti jam buvo skirta ilgiau - vienuolika metų: nuo 1903-ųjų
iki 1914-ųjų.
Mirus popiežiui Leonui XIII, jo įpėdiniu konklavos dalyviai 1903
metų rugpjūčio 4 dieną išrinko kardinolą Sarto, kuris pasirinko Pijaus X vardą. Vos
tapęs popiežiumi, jis stengėsi, kad jo pasirinktas šūkis „Instaurare omnia in Christo“
(„Visa atnaujinti Kristuje“), apimtų visą Bažnyčios gyvenimą. Todėl savo didžiausią
dėmesį skyrė tikinčiųjų sąmoningumo kėlimui. Ragino kuo dažniau, jei įmanoma, kasdien,
priimti šv. Komuniją. Rūpinosi ne tik vaikų, bet ir suaugusių katekizavimu, išleido
naują katekizmą, rūpinosi klierikų ugdymu. Kadangi pietų ir centrinės Italijos vyskupijos
buvo mažos ir jų seminarijos gana silpnos, Romos vyskupijoje įsteigė naują regioninę
seminariją.
Pijus X smerkė kai kurias naujas teologijos sroves ir metodus,
kritikavo modernizmą. Šventojo Rašto studijos jam buvo pačios svarbiausios, dėl to,
kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų, jis nusprendė Romoje, šv. Petro katedros
pašonėje, įkurti svarbiausią biblinių studijų centrą. Tas centras – tai iki mūsų dienų
Romoje, prie Grigaliaus universiteto veikiantis Popiežiškasis Biblijos institutas.
Pijaus X popiežiavimo metais gerokai prasiplėtė katalikų hierarchija. Buvo
įkurtos 28 naujos vyskupijos, daugiausia JAV, Brazilijoje ir Filipinuose. Pijus X
sugebėjo paprastu žodžiu arba šypsena laimėti visų sluoksnių žmonių simpatijas. Apie
jo gyvenimo ir būdo paprastumą byloja momentas, kai jis iš Venecijos turėjo keliauti
į popiežiumi jį išrinkusią konklavą. Venecijos patriarchui tada teko skolintis pinigų
bilietui į Romą, o bilietą pirko į abu galus, nes buvo įsitikinęs, kad Šventoji Dvasia
nedarys “klaidos” ir konklavoje nebus keliama jo kandidatūra į popiežius.
1908
metais jo kunigystės auksinio jubiliejaus proga į Romoje vykusias iškilmes buvo atvykusi
170 lietuvių maldininkų delegacija. Norinčiųjų keliauti į Romą buvo ir daugiau, tačiau
tik tiek išleido rusų valdžia. Atvykusius lietuvius popiežius priėmė atskiroje audiencijoje.
Tai buvo bene pirmoji lietuviams tikintiesiems skirta audiencija Vatikane.
Pijus
X mirė 1914 m. rugpjūčio 20 d. 1951 m. birželio 3 d. jis buvo paskelbtas palaimintuoju,
o 1954 m. gegužės 29 d. – šventuoju.