Biblija yra labiausiai pasaulyje paplitusi knyga. Jokia kita knyga nėra išversta į
tiek skirtingų kalbų. Kai kurie tai studijuoja kaip kultūrinį fenomeną ir kalba apie
Šventąjį Raštą kaip apie „kultūrinį kodą“ ar „leksikoną“, būdingiausią Vakarų civilizacijai,
tačiau darantį įtaką ir kituose pasaulio kraštuose. Tačiau, iš kitos pusės, Biblijos
vertimai gimsta ne iš kokios nors kultūrinės politikos, o iš pastangų tų žmonių, kurie
ją suvokia kaip Dievo Žodį ir trokšta, kad jis būtų pasklidęs kuo plačiau.
Tokio
motyvo nulemtas ir Biblijos vertimas į pokoot kalbą, kuria kalba keli šimtai tūkstančių
žmonių, gyvenančių daugiausia šiaurės vakarų Kenijoje, šiek tiek Ugandoje, praneša
katalikiška Afrikos žinių agentūra CISA.
Vertimą į pokoot kalbą koordinavo
Kenijos Biblijos draugija, nekonfesinė organizacija, siekianti aprūpinti Šventuoju
Raštu visus krikščionis. Draugijos atstovas sakė, jog prireikė 30 metų darbo, kol
Biblijos tekstas buvo išverstas į pokoot kalbą.
Anot Kenijos Biblijos draugijos,
pirmasis Šventojo Rašto vertimą į vienos iš Kenijos tautų kalbą pradėjo vokiečių kilmės
misionierius Ludwig Krapf 1844 metais. Anglikonų Bažnyčia Kenijoje laiko jį vienu
iš savo steigėjų.
Kita vertus, Biblijos vertimo projektams Kenijoje galo dar
nematyti. Šalyje gyvena 53 kalbinės grupės ir Kenijos Biblijos draugijos ambicija
yra pristatyti Bibliją joms visoms. Šiuo metu pilnas Biblijos tekstas yra išverstas
16-a kalbų, Naujasis Testamentas dar 12-a, Šventojo Rašto fragmentai dar keturiomis
kalbomis. Vidutiniškai integralus Biblijos vertimas trunka 15-17 metų. (rk)