Indijoje mirė pirmasis vyskupas dalitas

Šią savaitę katalikų Bažnyčia Indijoje atsisveikino su vyskupu John Mulagada, mirusiu rugpjūčio 16-ąją dieną. Velionis, kuris mirė sulaukęs 71 metų, pastaruosius 32 metus vadovavo Eluru diecezijai Andhra Pradesh valstijoje.

Vyskupas Mulagada buvo „dalitas“. Šiuo žodžiu nusakoma pati žemiausia Indijos socialinė grupė, pasak vienų, priklausanti žemiausiai kąstai, pasak kitų, esanti už kąstų sistemos ribų ir todėl neverta jokios pagarbos. Kartais dalitai yra vadinami „neliečiamaisiais“, mat laikomi netyrais, sutepančiais. Todėl aukštesnės kastos nariui nedera turėti jokio fizinio kontakto su „neliečiamaisiais“, netgi netiesioginio. Todėl, pavyzdžiui, kartais netgi negeriamas vanduo iš to paties šulinio. Iš kitos pusės, dalitai atlieka pačius „purviniausius“ darbus. Visai nenuostabu, kad jie yra skurdžiausia Indijos visuomenės grupė. Dalitų Indijoje yra per 160 milijonų.

Indija yra demokratija valstybė, kurios konstitucija skelbia piliečių lygybe. Kastų sistema jau senokai yra panaikinta, priimta daug įstatymų, kurie lygina Indijos piliečių statusą. Tačiau, kaip konstatuoja Indijos visuomenės stebėtojai ir sociologai, kastų sistemos mentalitetas tebėra labai stiprus. Toks stiprus, kad ne taip seniai vienam šešiolikamečiui pakako parašyti meilės laišką aukštesnės kastos merginai, kad būtų žiauriai nužudytas. Merginos artimieji rado laišką ir negalėjo toleruoti šio tariamo paniekinimo.

Skirstymo į kastas problema yra labai aktuali ir Bažnyčioje Indijoje. Kastų sistemos mentalitetas tiesiogiai susiduria su krikščionybės mokymu. Pakanka prisiminti radikalius apaštalo Pauliaus žodžius, jog šeimininkas ir jo vergas, būdami krikščionys, yra lygūs ir yra broliai. Iš kitos pusės, taip pat žinome, jog kartais reikia daugybės kartų, kol Evangelijos kultūra perkeičia visuomenės mentalitetą.

Turint galvoje Indijos kontekstą, dalito paskyrimas vyskupu yra didelis iššūkis. Kaip jį sugebės priimti krikščionys, kurie priklauso aukštesnėms kąstoms? Kaip jam seksis bendradarbiaut su administracinėmis ir politinėmis valdžios institucijomis, kurių personalas daugiausia formuojamas taip pat iš aukštesniųjų kąstų narių, dažniausiai induistų, nevaržomų krikščioniškos lygybės idėjos? Dėl visų šių motyvų John Mulagada įšventinimas vyskupu 1977 metais turėjo tikrai didelę simbolinę vertę.

Šiandien Indijos katalikų vyskupų konferencija sudaryta iš beveik dviejų šimtų ganytojų, tačiau tik keli iš jų yra dalitai. Žinant, kad daugiau negu pusė Indijos katalikų yra būtent dalitai, disproporcija yra akivaizdi. Tai, viena vertus, suprantama: aukštesnių kastų atstovai įgyja geresnį išsilavinimą, turi daugiau galimybių siekti savo idealų, tad būtent jų tarpe atsiranda daugiau kandidatų, kurie tinka vyskupo pareigoms. Kita vertus, ne paslaptis, kad iš dviejų gabumais vienodų kandidatų, dalito ir aukštesnės kąstos nario, pagunda kyla rinktis būtent pastarąjį, dėl jo socialinio statuso.

Žinoma, Bažnyčia Indijoje šias pagundas gerai supranta ir su jomis kovoja, siekdama, kad atsakingos pareigos jos institucijose, ne tik grynai bažnytinėse, bet ir švietimo bei sveikatos apsaugos sektoriuje, būtų užimamos remiantis ne socialinės kilmės, o kitais kriterijais. Panašiai dalitų lygybės klausimas yra tarp Bažnyčios Indijoje „programinių nuostatų“, kuriomis remiantis ji dalyvauja visos Indijos socialiniame gyvenime. (rk)