Turkijos premjeras susitiko su religinių mažumų atstovais

Pranešama, jog Turkijos ministras pirmininkas Recepas Erdoganas ir penki jo vyriausybės ministrai susitiko su religinių mažumų atstovais, tame tarpe su kelių krikščioniškų Bažnyčių vadovais.

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ cituoja ekumeninio Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I žodžius, jog susitikimas buvo nuoširdus, pozityvus ir teikiantis optimizmo. Be patriarcho, susitikime dalyvavo armėnų arkivyskupas, sirų-ortodoksų patriarchas, sirų-katalikų ir hebrajų bendruomenių atsakingieji.

Turkijos premjeras žadėjo pradėti platų reformos procesą, kuris gerintų religinės laisvės padėtį šalyje ir religinių mažumų padėtį. Religinės laisvės klausimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su etninėmis mažumomis ir jų teisėmis, mat neretai kokia etninė mažuma ir religinė mažuma sutampa.

Susitikimo dienos pabaigoje, Turkijos premjeras ir Konstantinopolio patriarchas atskirai dalyvavo uždarame pokalbyje dėl Buyukada našlaičių namų ir Halki seminarijos. Nors Erdoganas nepadarė jokių oficialių pareiškimų, Baltramiejus I tvirtino, jog Turkijos premjeras pasiruošęs žengti žingsnius dėl seminarijos atidarymo.

Vis tik reikia pažymėti, kad ne pirmą kartą Turkijos valdžia žada gerinti religinės laisvės padėtį šalyje, kai kritikai jau visą eilę metų kalba tiek apie juridines kliūtis religijos laisvei, tiek apie iš radikalių musulmonų jaučiamą spaudimą.

Iš vienos pusės, Turkija gudrauja ypatingai akcentuodama Lozanos sutartį, pasirašytą 1923 metais. Joje pripažįstamos tik graikų ortodoksų, armėnų ir žydų bendruomenių teisės ir juridinis statusas. Tuo tarpu kitos bendruomenės yra diskriminuojamos, tuo pat metu teigiant, jog šalyje religinė laisvė visiškai gerbiama.

Netgi jei graikų ortodoksų bendruomenės statusas juridiškai pripažintas, tarp Konstantinopolio patriarchato ir Turkijos valdžios jau dešimtmečius stovi neišspręstas Halki seminarijos klausimas. 1971 metais buvo nuspręsta, kad visos šalies aukštosios mokyklos gali būti tik valstybinės. Patriarchatui dėl suprantamų priežasčių nesutikus integruoti seminarijos į valstybinį Stambulo universitetą, valdžia ją uždarė, tiesa, leisdama baigti mokslus studijuoti pradėjusiems studentams.

Seminarijos uždarymas nebuvo antraeilės reikšmės. Priešingai, patriarchatas neteko pagrindinės institucijos, kur jau gerą šimtmetį buvo formuojami dvasininkai ir būsimi bendruomenės lyderiai. Beje, patriarchas Baltramiejus I taip pat yra baigęs Halki seminariją.

Tad nenuostabu, kad patriarchatas nuolatos kalba apie Halki seminarijos atidarymą, susilaukdamas ir tarptautinės bendruomenės paramos. Apie tai, kad Turkijoje religinė laisvė turi eiti per Halki seminariją tiesiogiai užsiminė neseniai Turkijoje lankęsi JAV prezidentas Barack Obama, taip pat aukštas Europos Sąjungos pareigūnas plėtros klausimais.

Be šių juridinių ir politinių aspektų Turkijoje, ypač provincijose, netrūksta radikaliai nusiteikusių musulmonų grasinimų religinių mažumų, ypač krikščionių mažumoms. 2006 metais dėl religinės nepakantos motyvų buvo nužudytas katalikų kunigas Andrea Santoro, 2007 metais nužudyti trys protestantai, dirbę krikščioniškos pakraipos leidykloje. (rk)