JAV vyskupai: sveikatos apsaugos sistemos reforma neturi tapti visuotiniu abortų „paslaugos“ įtvirtinimu

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau kurį laiką vyksta debatai dėl sveikatos apsaugos sistemos reformos, nes dabartinė padėtis yra prasta.

Sveikatos apsaugos sistemos reforma buvo vienas iš JAV prezidento Baracko Obamos rinkiminių pažadų, šiuo metu su tuo susijusios problemos jau pasiekė JAV kongreso koridorius.

Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Valstijose taip pat daug kartų buvo pabrėžusi, kad sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti, padaryti žmoniškesne ir visiems prieinama. 2007-2008 metų duomenimis, vienas iš trijų JAV gyventojų, turinčių mažiau nei 65 metus, gyveno be sveikatos draudimo, bent kurį tai laiką. Keturi penktadaliai neturėjusių draudimo buvo dirbantys, didžioji dalis iš jų turėjo nuolatinį darbą ir dirbdavo pilną darbo dieną. Nepaisant to, sveikatos draudimas jiems buvo neprieinamas. Anot JAV vyskupų, yra privaloma tokią situaciją keisti. Katalikiškoje tradicijoje sveikatos apsauga yra ne privilegija, o teisė. Todėl jie šia linkme ir remia sveikatos apsaugos sistemos reformą.

Tačiau sveikatos sektoriaus reforma tapo dar vieno mūšio lauku jau kelis dešimtmečius trunkančiame kare dėl abortų. Už abortą pasisakančios organizacijos trokšta, kad abortas būtų įtrauktas į sveikatos sistemos teikiamų paslaugų paketą ir finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis. Tam griežtai priešinasi už gyvybę kovojančios organizacijos, tame tarpe ir priklausančios katalikų Bažnyčiai.

JAV aukščiausiasis teismas yra pripažinęs abortą kaip negatyvią teisę. Kitaip tariant, jei moteris nusprendžia rinktis abortą, valstybė to nedraudžia ir netrukdo. Tačiau ir nepadeda, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai, pavyzdžiui, dėl ligos reikia rinktis tarp motinos ir vaisiaus gyvybės. Tačiau tokie išimtiniai atvejai yra reti ir vargu ar sudaro daugiau nei 1 procentą visų abortų.

Tokia valstybės nesikišimo nuostata leido gyvuoti privačioms abortų klinikoms, tačiau jų veikla nebuvo finansuojama federalinėmis, JAV mokesčių mokėtojų lėšomis.

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą abortų šalininkai mato progą abortą iš negatyvios teisės padaryti pozityvia teise. Tai yra, valstybė turėtų įtvirtinti bendrą standartą, jog visos sveikatos apsaugos institucijos teiktų aborto „paslaugą“, o ši, kaip ir kitos paslaugos, būtų finansuojama iš bendros valstybės kišenės.

Šis standartas taptų privalomas ir katalikų Bažnyčiai priklausančiam sveikatos apsaugos institucijų tinklui, tame tarpe ir 624-ioms JAV teritorijoje veikiančioms katalikiškoms ligoninėms, juo labiau, pažymi abortų šalininkai, kad jos yra integruotos į bendrą sveikatos sektorių ir dalinai finansuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis. Tokia perspektyva atnaujino polemiką ir dėl „sąžinės argumento“: ar gali gydytojai atsisakyti atlikti abortą, jei tai prieštarauja jų įsitikinimams?

Šiame kontekste per atitinkamas JAV vyskupų konferencijos institucijas buvo išsakyta tokia pozicija: Jungtinių Valstijų vyskupai prašo, kad sveikatos apsaugos sistemos reforma būtų neutrali abortų atžvilgiu. Ši reforma tikrai turi vykti, tačiau, viena vertus, ji neturi tapti visuotiniu abortų, kaip standartinės ir pamatinės „paslaugos“ įtvirtinimu. Kita vertus, Bažnyčia nesiekia, kad dabartinė reforma taptų proga teisiškai uždrausti abortą. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia kovos prieš abortų blogį atsisakymo, tik tai, kad ji vykdoma kitais būdais. (rk)