Sekmadienį, rugpjūčio 16 dieną, Filipinuose baigėsi Azijos vyskupų konferencijų federacijos
(FABC) asamblėja, kurioje dalyvavo beveik 140 dalyvių iš viso Azijos kontinento, iš
poros dešimčių valstybių.
Asamblėjos tema buvo „Gyventi Eucharistija Azijoje“,
tačiau per šią temą asamblėjos dalyviai žvelgė į svarbiausius Bažnyčios Azijoje iššūkius,
jos gyvenimo dinamiką. O pastaroji yra gerokai skirtinga nuo tos, kuri pažįstama mums,
Lietuvoje ar Europoje. Statistiškai Azijoje krikščionys sudaro mažumą, išskyrus Filipinus.
Iš kitos pusės, tie patys statistiniai duomenys rodo, jog Azijoje, kaip ir
Afrikoje, katalikų skaičius didėjo pastaruoju metu. Ši augimo tendencija, savo ruožtu,
yra didesnė už gimimo rodiklius. Kitaip sakant, į katalikų bendruomenę įsilieja ne
tik vaikai, kuriems krikščioniškas tikėjimas perduotas tėvų, bet ir nemažai žmonių,
anksčiau nesusijusių su katalikiška tradicija.
Krikščionių buvimas mažuma Azijos
šalyse lemia nuolatinę konfrontaciją su dauguma. Kartais taikią, kreipiančią į gilų
suvokimą apie tai, ką reiškia būti kataliku. Kartais konfliktiška, susijusią su daugumos
nepalankiu požiūriu. Įvairiais laikotarpiais kai kuriose šalyse būta ir nemažai persekiojimų,
kai kur dar tebėra.
Azijoje randama nepaprasta religinių-kultūrinių tradicijų
įvairovė. Kaip jose skleisti Evangeliją? Kaip tokioje turtingoje istorijos ir minties
terpėje paaiškinti Dievo Žodį, krikščioniško tikėjimo slėpinius? Šis klausimas Bažnyčioje
Azijoje niekada nenustoja būti keliamas. Arkivyskupas Thomas Menamparampil, vienos
arkivyskupijos Indijoje ganytojas, su Filipinuose susirinkusiems Azijos vyskupais
dalijosi savo įsitikinimu, jog būtina rasti tokius Evangelijos skelbimo būdus, kurie
prabiltų į „Azijos sielą“. Yra aišku, kad agresyvus, kitus menkinantis, nuosavą pranašumą
bandantis iškelti Evangelijos skelbimas nėra toks būdas. Evangelijos skelbimas neturi
būti grasinantis ar įžeidžiantis. Tai labai gerai matoma ir paties Kristaus elgesyje:
nevengdamas kartais labai griežtų įvertinimų savo mokiniams, bei žydams, su kitų bendruomenių
– su moterimi samariete, su romėnų karininku kalbėjo labai atvirai, perduodamas savo
esminę žinią. Tokiu pavyzdžiu turi sekti ir katalikai Azijoje šiandien.
Asamblėjos
dalyviai buvo numatę paskelbti bendrą deklaraciją, kurioje susumuotų savo susitikimo
įžvalgas. Vis tik pranešta, kad nors deklaracija praktiškai parengta, nuspręsta dar
šiek tiek ją redaguoti ir todėl ji bus paskelbta kiek vėliau.
Sekmadienį buvo
įteikta premija Filipinuose dirbančiam jėzuitui Catalino Arevalo, pripažįstant didelį
nuopelną ne tik Bažnyčiai Filipinuose, bet ir pačiai Azijos vyskupų konferencijos
federacijai. Tėvas Arevalo aktyviai dalyvauja federacijos veikloje nuo pat jos įkūrimo
prieš keturis dešimtmečius, vienu metu vadovavo federacijos patariamajai teologinei
komisijai, šiuo metu yra jos pagrindinis konsultantas teologiniais klausimais.
Ne
visi asamblėjos dalyviai galėjo joje dalyvauti iki galo. Taivanio vyskupų konferencijos
pirmininkas arkivyskupas John Hunh paliko Filipinus, norėdamas būti arti prieš kelias
dienas nuo taifūno nukentėjusių žmonių. Praūžęs taifūnas ir dideli lietūs sukėlė purvo
upes kalnuotose Taivanio vietovėse, nuo kurių nukentėjusiuose kaimuose gyveno ir nemažai
katalikų. (rk)