Popiežiaus kalba prieš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės vidudienio maldą
Po šeštadienio rytą Castelgandolfo parapijos bažnyčioje aukotų Švenčiausiosios Mergelės
Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės Mišių grįžęs į vasaros rezidenciją, vidudienį popiežius
Benediktas XVI kalbėjo Viešpaties Angelo maldą kartu su maldininkais, susirinkusiais
į rūmų kiemą.
Šiandienė šventė, - sakė popiežius, - suteikia mums ypatingą
progą pamąstyti apie žmogaus likimą, ragina gyventi žemėje nė akimirkai neišleidžiant
iš akių mūsų tikslo Danguje, veržtis į tą pačią garbę, kurią pirma mūsų pasiekė Švenčiausioji
Mergelė.
Vidudienio maldos proga sakytoje kalboje priminęs visoje Bažnyčioje
švenčiamus Kunigų metus, popiežius pasiūlė keletą minčių apie Dangun paimtąją Mergelę
Mariją, kurias mums paliko Arso klebonas šv. Jonas Marija Vianėjus.
„Mūsų Gerosios
Motinos širdis yra kupina meilės ir gailestingumo. Jinai nieko kito netrokšta, tik
mūsų laimės. Gana tik į ją kreiptis ir būsime išklausyti“.
„Žmogų Dievas sukūrė
Dangui. Tačiau velnias sulaužė tarp žemės ir Dangaus buvusias kopėčias. Galiausiai,
mūsų Viešpats pastatė naujas. Jomis pirmoji į Dangų užkopė Mergelė Marija. Ir ji dabar
abiem rankom prilaiko tas kopėčias, kad mes jomis galėtume saugiai kopti į Dangų“.
Arso
klebonas taip pat sakydavo, kad jeigu, neduok Dieve, jis nepatektų į Dangų, tai labiausiai
liūdėtų dėl to, kad negali matyti Švenčiausiosios Mergelės. Nes ji juk tokia graži.
Brangieji
broliai ir seserys, - kalbėjo popiežius, - ir mes, kaip šventasis Arso klebonas, būkime
kupini šitokių jausmų. To paties tikėjimo kupini kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę
ir prašykime, kad jos ypatinga globa lydėtų viso pasaulio kunigus. (jm)