Apaštalinis nuncijus Pakistane: šaliai reikia dialogo kultūros

Pakistane jaučiama gili būtinybė skatinti dialogo kultūra pačiuose giliausiuose visuomenės sluoksniuose, - Šventojo Sosto dienraščiui „l‘Osservatore Romano“ tvirtino arkivyskupas Adolfo Tito Yllana, apaštalinis nuncijus Pakistane, komentuodamas prievartos prieš krikščionis bangą rugpjūčio pradžioje. Tuomet, dar kartą pasinaudojus Korano išniekinimo pretekstu, minia musulmonų nukreipė savo įtūžį prieš Korian ir Gojra vietovių krikščionis. Užpuolimų metu padegtuose namuose žuvo aštuoni asmenys, keliolika sužeistų, krikščionims padaryta didelių materialinių nuostolių, o visai vietinei bendruomenei didelė psichologinė ir socialinė žaizda.

Pasak apaštalinio nuncijaus, pastaraisiais metais Pakistane pastebimas bendras musulmonų sunitų daugumos santykių su religinėmis mažumomis blogėjimas. Kenčia ne tik krikščionių, bet ir kitų religijų išpažinėjai. Auga prievartos epizodų skaičius, tai galima pastebėti ir dienraščių kronikose. Arkivyskupas nuogąstavo, kad ši tendencija gali stiprėti.

Arkivyskupas Yllana dar kartą kritikavo Pakistane galiojantį įstatymą prieš piktžodžiavimą, paniekinant Koraną ar Mahometą. Šis įstatymas lengvai tampa kiekvieno išpuolio prieš krikščionis pretekstu ir pateisinimu. Antai, kad krikščionis būtų apkaltintas piktžodžiavimu gali pakakti motyvo, jog jis skolintojui musulmonui neatiduoda skolos. O po tokio apkaltinimo iki prievartos labai trumpas kelias.

Todėl tiek krikščionių, tiek kitos religinės mažumos siekia įstatymo prieš piktžodžiavimą panaikinimo arba bent peržiūros. Vis dėlto, pabrėžė apaštalinis nuncijus, net jei įstatymas ir būtų panaikintas, tai neišspręstų prievartos problemos. Už jos galiausiai glūdi mentaliteto, nuostatų klausimas. Reikia mentaliteto pokyčio, daugiau dialogo ir tolerancijos.

Pakistane dialogas pernelyg apribotas religinių bendruomenių lyderių susitikimais, o reiktų, kad jis pasiektų ir plačiuosius sluoksnius, kuriuose, pavyzdžiui, neretai pasitaiko nuomonės, jog krikščionys yra „nešvarūs“. Reikia ugdymo dialogui, ypač nukreipto į jaunus žmones. Tačiau tam trūksta politinės valios, padėtį apsunkina tokios aplinkybės, kaip dėl konfliktų ir neramumų uždarytas didelis skaičius mokyklų: kaip galima perduoti tolerancijos kultūrą, jei vaikai negali lankyti pamokų?

Apaštalinis nuncijus apgailestavo, kad yra musulmonų bendruomenių lyderių, kurie ne tik yra abejingi dialogui, bet, priešingai, savo pamoksluose nevengia žarstyti žiežirbų, kurios miniose įžiebia ugnį, vėliau nukreipiamą prieš religines mažumas. Kai kuriose vietovėse, kur didelė įtampa, nereikia daug pastangų, kad būtų įžiebtas tikras gaisras. Arkivyskupas kritikavo kai kurių krikščionių pasidavimą pagundai į prievartą atsakyti prievarta, kaip antai Lahorės zonoje, kur protestuotojai sudegino keletą autobusų. (rk)