Kvietimas į Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų atlaidus Krekenavoje
Šiųmečiuose Žolinės atlaiduose Krekenavoje – triguba šventė
Stebuklingasis
Dievo Motinos paveikslas, saugojamas Krekenavos Marijos dangun ėmimo bažnyčios didžiajame
altoriuje, ir šiemet kviečia tikinčiuosius į tradicinius Švč. Mergelės Marijos ėmimo
dangun šventės – Žolinės – atlaidus. Šiemet jie ypatingesni dėl net trijų įvykių.
Rugpjūčio 15 d., šeštadienis, Didžioji Krekenavos atlaidų diena, bus skirta Krekenavos
600 m. jubiliejui, Evangelijos Tūkstantmečiui Lietuvoje ir Panevėžio vyskupijos jaunimui.
Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji
laikė ir tebelaiko turinčiu stebuklingos galios. Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji
Mergelė su Kūdikiu ant rankų, pasipuošusi vainiku ir sidabro drabužiais. Padavimas
sako, jog stebuklingasis paveikslas į šias apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais
krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs
misionieriui kun. Albertui, kuris tuomet prie Nevėžio krantų skelbęs Dievo Žodį.
Iš
pradžių paveikslas buvęs patalpintas mažutėje koplytėlėje, vėliau perkeltas į Krekenavos
bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. pirmoje pusėje jį iš degančios
bažnyčios stebuklingai išnešė vienas senukas ar senutė, Dievo Motinos paveikslas apsipynė
naujomis legendomis. Nuo to laiko Mariją čia imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina
atsakydavo gausiomis malonėmis.
Užregistruota nemaža išgijimų, paveikslas apkabinėtas
votais. Šio paveikslo garbei sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis. Viena iš Kantičkų
giesmių, „Mieliausioji Ponia mano, Karaliene dangaus“, yra skirta Krekenavos Dievo
Motinai.
Į Krekenavą 1853 m. žiemą atvyko dirbti kunigas Antanas Mackevičius.
Raštuose minima, kad kunigas, surinkęs 20 vaikų būrį, stropiai mokė juos lietuvių
kalbos. O po dviejų metų vyskupas M. Valančius jį paskyrė į Paberžę. 1915–1918 m.
Krekenavoje atostogaudavo Maironis, palikęs gyventojams daugybę ilgainiui legendiniais
tapusių prisiminimų, taip pat Marijos giesmę „Mylimoji Karaliene, Viešpati Dangaus“.
1940 m. krekenaviečiai narsiai gynė kleboniją nuo “skrebų”, kad jos neuždarytų.
Tarybiniais metais į Krekenavą gausiai atvykdavo eucharistijos bičiulių pasimelsti
už Tėvynės atgimimą. 1980 m. stebuklingas Marijos paveikslas buvo papuoštas didžiuliu
gintariniu rožiniu, kurį Panevėžio vyskupijos jaunimas padovanojo Dievo Motinai.
Šiųmečiai
tituliniai Žolinės atlaidai Krekenavoje vyks rugpjūčio 14–22 dienomis. Švč. M. Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčioje kasdien bus aukojamos trejos šv. Mišios 9.30, 12.00 ir 19.00
val., o Žolinės dieną – ketverios: 8.00, 9.30, 12.00 ir 19.00 val. Kasdien po Votyvos
Mišių, aukojamų 9.30, vyks adoracija ir bus kalbamas Rožinis. Atlaidų aštuondienio
programa prasidės rugpjūčio 14 dienos vakare įžanginėmis šv. Mišiomis, kurios bus
aukojamos 19 val. Per visas atlaidų dienas dekanatų kunigai klausysis išpažinčių,
aukos šv. Mišias, sakys pamokslus, rūpinsis giedojimu.
Didžiąją Krekenavos
atlaidų dieną, rugpjūčio 15, bus meldžiamasi už Lietuvą, jos ateitį. Talkins Panevėžio
ir Krekenavos dekanatų kunigai. 9.30 val. aukojamos jaunimo Mišios. 11.00 val. darbas
grupėse, o 14.00 val. koncertas miesto aikštėje. Rugpjūčio 16 d. – sekmadienį, Gyvojo
Rožinio dieną, bus meldžiamasi už Lietuvos atgimimą. Talkins Panevėžio ir Krekenavos
dekanatų kunigai. Rugpjūčio 17 d. – pirmadienį, minima Pašvęsto gyvenimo – kunigų
ir vienuolių diena ir bus meldžiamasi už kunigus, vienuoles ir pašaukimus. Talkins
Biržų dekanato kunigai. Rugpjūčio 18 d. – antradienį, Caritas dieną bus meldžiamasi
už Caritas bendradarbius, savanorius, už Lietuvos žmonių gerumą, savitarpio pagalbą.
Talkins Pasvalio dekanato kunigai. Rugpjūčio 19 d. – trečiadienį, minima Šeimų ir
vaikų diena, visi kviečiami melstis už šeimas ir vaikus. Talkins Kupiškio dekanato
kunigai. Rugpjūčio 20 d. – ketvirtadienis, skirtas ligoniams ir medikams, už kuriuos
bus skirtos maldų intencijos. Talkins Anykščių dekanato kunigai. Rugpjūčio 21 d. –
penktadienį, Tikybos mokytojų, katechetų, pedagogų ir švietimo darbuotojų dieną bus
meldžiamasi už pedagogus, moksleivius, studentus ir žiniasklaidos darbuotojus. Talkins
Utenos dekanato kunigai. Rugpjūčio 22 d. – šeštadienis, skirtas Parapijoms ir bendruomenėms.
Maldose bus prisimenamos parapijos, bendruomenės, seniūnijos. Talkins Zarasų ir Rokiškio
dekanatų kunigai.