Liepos 31 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Ignacą Lojolą, Jėzaus Draugijos
steigėją ir pirmąjį vadovą.
Ignacas Lojola gimė 1491 metais Ispanijoje, baskų
krašte. Pats šventasis neslėpė, jog jaunystėje jis buvo pasaulio tuštybėms atsidavęs
žmogus. Būdamas 26 metų pradėjo karininko karjerą, tačiau 1521 buvo sunkiais sužeistas.
Ilgai besigydydamas ir vėliau, kai sveikata jau leido, išsirengęs į piligrimę kelionę
Šventojon Žemėn, Ignacas subrandino minį suburti būrį vyrų, pasiryžusį tarnauti didesnei
Dievo garbei. Jėzaus Draugijos užuomazga gimė Paryžiuje. Pirmąją bendruomenę drauge
su Ignacu sudarė keli studijų draugai. Vėliau visi jie atvyko į Romą ir greta trijų
įprastinių vienuoliškų įžadų – neturto, klusnumo ir skaistumo, davė dar ir ketvirtą
– ypatingo klusnumo ir tarnavimo popiežiui.
Jėzaus Draugija per visą savo
istoriją visuomet buvo pirmosiose evangelizacijos eilėse; savo pašaukimą vykdė su
pavyzdingu pasišventimu ir drausme, nesitraukė prieš pavojus, ištikimai tarnavo Dievui
ir žmonėms, neretai - iki kraujo praliejimo. Ignaco įkurta vienuolija nuo pat pradžios
taip pat pasižymėjo beveik kareiviška drausme ir operatyvumu. Galbūt dėl to, kad ir
jos steigėjas prieš tapdamas kunigu, buvo karininkas. Kitas svarbus jėzuitų charizmos
bruožas yra švietėjiška veikla. Šiuo metu visame pasaulyje jėzuitai vadovauja daugiau
negu tūkstančiui mokyklų ir kelioms dešimtims universitetų. Romoje, tarp kelių Popiežiškųjų
universitetų, stambiausias yra jėzuitų vadovaujamas Grigaliaus universitetas. Turbūt
nereikia priminti, kad ir Vilniaus universitetui šešioliktojo amžiaus pabaigoje pradžią
davė jėzuitai.
Naujausiais duomenimis, 2009 metų sausio 1 dieną visame pasaulyje
buvo 18 711 jėzuitų, kurių 13 270 kunigai, o likusieji penki su puse tūkstančio –
broliai vienuoliai ir kandidatai.