Sirų Antiochijos patriarcho vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose

Rytų apeigų katalikų sirų Antiochijos Bažnyčia, skaičiais būdama viena i. mažiausių Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenių, išgyvena egzistencinę kovą. Tai yra todėl, kad jos tikinčiųjų bendruomenė yra padalyta beveik lygiomis tarp pasiliekančiųjų gyvenanti gimtinėje bei išvykstančių ir įsikuriančių užsienyje: iš šimto šešiasdešimties tūkstančių katalikų, 45 procentai gyvena ne Artimuosiuose rytuose, iš kurių yra kilusi Sirų Antiochijos Bažnyčia.

Apie šios rytų apeigų katalikų Bažnyčios vargus ir džiaugsmus prakalbo jos patriarchas Ignacas Juozapas III Younanas, kuris šiuo metu jau trys savaitės lanko Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusias tikinčiųjų bendruomenes. Sirų Antiochijos Bažnyčios patriarchas Jungtinių Amerikos Valstijų laikraštyje „The Tidings“ dalijosi samprotavimais apie būtinumą sieti Artimųjų Rytų krikščionių išlikimą su krikščionių vienybės pastangomis.

64 metų patriarchas, į šias pareigas išrinktas Romoje sausio mėnesį vykusiuose Sirų Antiochijos patriarcho rinkimuose, pats dar neseniai buvo Jungtinėse Valstijose gyvuojančios sirų katalikų diasporos kunigas ir vyskupas. Jis atvyko į Jungtines Valstijas 1986 metais kaip sirų antiochiečių misionierius iš Libano. Kunigaudamas Jungtinėse Valstijose jis įsteigė tris sirų antiochiečių parapijas Niu Džersyje, Šiaurės Holivude ir San Diege. 1995 metais popiežius Jonas Paulius II kunigą paskyrė pirmuoju Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje gyvenančių sirų katalikų vyskupu.

Rytų apeigų sirų katalikų Antiochijos patriarcho Ignaco Juozapo III sostas yra Libano sostinėje Beirute, nors Antiochijos miestas, iš kurio save kildina sirų Antiochijos Bažnyčia, yra dabartinėje Turkijoje.

Sirų Antiochijos Bažnyčia, kaip ir kitos Artimuosiuose rytuose gyvuojančios krikščionių Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės, yra veikiama nestabilumo regione: jos nariai pastoviai migruoja į ramesnius kraštus, didindamos vietinių bendruomenių išnykimo pavojų. Todėl patriarchui ypatingai rūpi kaip palaikyti gyvą žmonių tikėjimą, tiek tų, kurie yra įvairių priežasčių verčiami emigruoti, tiek tų, kuriems išvykus į užsienį, gresia susvetimėjimas.

Pasak patriarcho, vienas iš svarbiausių kunigo ir vyskupo uždavinių yra vadovauti. Be to, kunigai turi būti bendraujantys. Svarbu, kad jie padėtų sukurti savo parapijose aplinkybes, kurios leistų parapijiečiams jaustis juose kaip savo namuose, į kuriuos atsiveda ir vaikus ir anūkus, kuriuose galėtų puoselėti savo savitą tapatybę.

Komentuodamas neseniai Irake vykusius antikrikščioniškus išpuolius, kurių metu buvo surengti sprogdinimai prie šešių krikščioniškų bažnyčių, Sirų Antiochijos patriarchas pažymėjo, kad Irake nuo 2003 metų padaugėjo prieš krikščionių bendruomenę nukreipto smurto.

Vienos tikinčiųjų bendruomenės išlikimas tapo priklausomas nuo visų krikščionių vienybės, - pažymėjo patriarchas. Visi Artimųjų Rytų krikščionys, ne tik katalikai, bet ir ortodoksai bei protestantai, turi bendradarbiauti, jei nori vykdyti savo misiją liudyti Evangeliją kartu, o ne atskirai, mokyti žmonės pakantumo, meilės ir taikos. Mus vienijančių elementų yra daugiau už tuos, kurie skiria, - kalbėjo Sirų Antiochijos patriarchas Ignacas Juozapas III Younanas.

Popiežius Benediktas XVI, metų pradžioje patvirtinęs bažnytinę vienybę su Sirų katalikų Bažnyčios Sinodo išrinktu patriarchu, be kita ko pažymėjo, jog būtent rytiečių diaspora prisidėjo prie naujojo Sirijos Bažnyčios patriarcho išrinkimo. Šventasis Tėvas ta proga išreiškė viltį, kad ši aplinkybė labiau sutvirtins diasporos ryšius su tėvyne, iš kurios tiek daug rytų apeigų krikščionių turėjo išvyksti svetur ieškant sąlygų normalesniam gyvenimui. (sk)