Mirė kardinolas Jean Margeot

93 metų kardinolas Margeot buvo vienas iš amžiumi vyriausių Romos Bažnyčios kardinolų. Velionis, Port Luiso vyskupas emeritas, buvo vienintelis kardinolas mauricijietis. Jis gimė 1916 metų vasario 3 dieną Mauricijaus saloje, kuri kardinolo gimimo metais dar priklausė Didžiajai Britanijai, o 1968 metais tapo nepriklausoma Indijos vandenyno valstybe.

Po kelerių mokslo metų Port Luiso kunigų seminarijoje Jean Margeot išvyko tęsti studijas į Romą. Apsigyvenęs Popiežiškojoje prancūzų seminarijoje mokėsi Grigaliaus universitete. Baigęs filosofijos ir teologijos mokslus sugrįžo į gimtinę ir netrukus buvo įšventintas kunigu. Margeot ėjo įvairias pareigas Port Luiso parapijose ir bažnytinėse organizacijose, buvo paskirtas vyskupijos administratoriumi, paskui Generaliniu vikaru 1956 metais ir Kapitulos vikaru 1968 metais. Po metų buvo popiežiaus Pauliaus VI paskirtas Port Luiso vyskupu ir šias pareigas ėjo 24 metus iki 1993 metų.

Margeot vyskupu konsekravo Apaštališkasis pronuncijus Madagaskare 1969 metų gegužės 4 dieną. Iškilmės, surengtos po atviru dangumi priešais Marijos, Taikos karalienės paminklą, dalyvaujant 80 tūkstančių žmonių, tuomet buvo laikytos vienu svarbiausių renginių Mauricijaus sostinės Port Luiso istorijoje. Margeot tapus vyskupui vietinę Bažnyčia sudarė 250 tūkstančių katalikų ir 400 katechumenų, 49 kunigai ir 227 vienuolės. Pagal vyskupijos 1988 metų žinyną, Port Luiso vyskupijoje, praėjus dviems dešimtmečiams nuo Margeot konsekravimo, buvo beveik 280 tūkstančių katalikų, 85 kunigai, iš kurių 50 dieceziniai ir 25 išvykę į misijų kraštus kunigai, 29 vyrai vienuoliai ir 317 moterų vienuolių. Ligi šiol vyskupijoje darbuojasi 19 vienuolinių kongregacijų ir pašvęsto gyvenimo institutų.

Be kitų ganytojo inicijuotų sielovadinių projektų paminėtinas ypatingai sėkmingas Taboro centras, skirtas jaunimo ir katechetų formavimui. Šio centro sėkmę patvirtina naujausi statistiniai duomenys apie Mauricijaus Bažnyčios sudėtį 2005 metais. Greta pastoviai augančio kunigų ir vienuolių skaičiaus Mauricijuje buvo parengta 1318 katechetų ir 1708 apaštalavimo misijose besidarbuojančių pasauliečių. Pažymėtina, kad Mauricijaus Bažnyčią sudaro tik labai negausi katalikų bendruomenė, iš viso 312 tūkstančių katalikų, o tai yra 25 procentai krašto gyventojų.

Reikšmingas Margeot indėlis į kovą su narkomanijos plėtra. Vyskupas nuolat primindavo apie narkotikų kenksmingumą savo homilijose ir dėjo daug pastangų steigiant specialų terapinį centrą jaunimui.

Jean Margeot, popiežiaus Jono Pauliaus II skyrimu, dalyvavo 1980 metų Vyskupų sinodo asamblėjoje, kurioje buvo aptariamas krikščioniškos šeimos pašaukimas ir vaidmuo. 1985 metais, susikūrus Indijos vandenyno Vyskupų konferencijai Margeot buvo išrinktas pirmuoju jos pirmininku. Eidamas šias pareigas dalyvavo tais pačiais metais Romoje vykusioje nepaprastoje Vyskupų sinodo asamblėjoje ir 1986 metais priėmė į Seišelių respublikos sostinę Viktoriją atvykusį popiežių. Beje, pastaroji popiežiaus Joną Paulių II kelionė, pagal nukeliautą atstumą buvo pati ilgiausia pontifikate, nuvedusi apaštalo Petro įpėdinį iš Romos į Bangladešą, Singapūrą, Fidži, Naująją Zelandiją, Australiją ir Seišelių salas Indijos vandenyne ir atgal, iš viso 48.974 km.

Po kelerių metų Šv. Tėvas aplankė ir Mauricijaus Respubliką. Metus prieš šią, 44-ąją savo apaštališkąją kelionę, Jonas Paulius II vyskupą Jean Margeot pakėlė kardinolu. Ganytojas tapo Kardinolų kolegijos nariu 1988 metų birželio 28 dieną – tą pačią dieną kaip ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Popiežiaus atvykimas į Mauricijaus Respubliką 1989 metais be abejo buvo vienas iš svarbiausių įvykių Mauricijaus Bažnyčios istorijoje. Jonas Paulius II saloje viešėjo tris dienas, pasakė dešimt kalbų, aplankė įvairias krašto vietoves, susitiko su vaikais, jaunimu, pasauliečių atstovais, kunigais, vienuoliais, kitų konfesijų atstovais, krašto pareigūnais. Pagal nukeliautą atstumą, ši kelionė į kardinolo Margeot gimtinę buvo antra ilgiausia Jono Pauliaus II pontifikate. Popiežius tąsyk iš Romos ir atgal nuskrido 39,047 km, pakeliui aplankydamas katalikų bendruomenes pietų Korėjoje ir Indonezijoje.

1993 metais Šventasis Tėvas patenkino kardinolo prašymą atsistatydinti iš ganytojo pareigų.

2005-aisiais – Jono Pauliaus II mirties, ir Benedikto XVI išrinkimo popiežiumi metais, kardinolas atvyko į Romą dalyvauti prieškonklavinėse kongregacijose. Pagal amžių kardinolas Margeot jau nebegalėjo dalyvauti pačioje konklavoje, tačiau aktyviai įsijungė į Kardinolų kolegijos ir visuotinės Bažnyčios dvasinį pasirengimą naujojo popiežiaus rinkimams.

Popiežius Benediktas XVI jautriais žodžiais išreiškė gilią užuojautą Mauricijaus Bažnyčiai dėl kardinolo mirties. Užuojautos telegramoje Šv. Tėvas paminėjo kardinolo ganytojišką uolumą ir pastangas, kuriomis kreipė visų dėmesį į Dievą. Kardinolas iki galo aukojosi dėl savo tautiečių mauricijiečių, visas savo, kaip kunigo ir vyskupo, pastangas dėjo skelbdamas Kristų, ypatingai dosnia tarnyste gynė ir rėmė tradicinę šeimą. (sk)