Šv. Bonaventūras ir konklavų pradžia

Rugsėjo 6 dieną popiežius Benediktas XVI aplankys du Italijos miestus, esančius netoli Romos: Viterbo ir Bagnoreggio. Abu šie miestai susiję su tryliktame amžiuje gyvenusiu pranciškonu, Bažnyčios mokytoju, kardinolu šv. Bonaventūru, kurio liturginis minėjimas buvo švenčiamas šį trečiadienį, liepos 15 dieną. Bagnoreggio – tai Bonaventūro gimtasis miestas; Viterbo – tai miestas, kuriame šv. Bonaventūro ganėtinai ekstravagantiško poelgio dėka susiformavo paprotys naujus popiežius rinki konklavoje.

Būsimas šventasis – Jonas Fidanza gimė 1217 metais Bagnoreggio mieste, už maždaug septyniasdešimties kilometrų į šiaurę nuo Romos. Jį, sunkiai sergantį devynerių metų berniuką stebuklingai pagydė šv. Pranciškus Asyžietis. Tai tikriausiai ir lėmė jo apsisprendimą tapti pranciškonu. Tapęs Mažesniuoju broliu Jonas Fidanza gavo vienuolišką Bonaventūro vardą. Gabus vienuolis buvo pasiųstas studijuoti į Paryžių, ten susipažino su kita to meto garsenybe Tomu Akviniečiu. Paryžiuje pradėjo teologo ir dėstytojo karjerą. Savo raštais vėliau jis nusipelnė Bažnyčios mokytojo ir „serafiškojo mokytojo“ vardų. Bonaventūras reiškėsi ne tik kaip teologas ir biblistas, bet taip pat kaip aistringas sielovadininkas ir pamokslininkas, ne tik dėstė Paryžiuje, bet taip pat daug keliavo, buvo taip pat išrinktas pranciškonų ordino vadovu. 1273 metais jis buvo paskirtas Albano, netoli Romos, vyskupu ir kardinolu. Tai pačiais metais jam buvo taip pat patikėta misija rengti Liono visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Šv. Bonaventūras mirė 1274 metais Lione. 1482 metais buvo paskelbtas šventuoju.

Kaip sakyta, šv. Bonaventūras prisidėjo ir prie konklavų tradicijos susiformavimo. Tai laikais popiežius, kaip dabar, rinkdavo kardinolai, tačiau nesant aiškių taisyklių, rinkimai būdavo nelabai sklandūs ir kartis labai ilgai užsitęsdavo. Taip atsitiko ir 1268 metais Viterbo mieste mirus popiežiui Klemensui IV. Dėl kardinolų nesutarimų popiežiaus sostas vakavo net trejus metus. Iš viso tik 18 tuo metu buvusių kardinolų niekaip negalėjo susitarti dėl kandidatūros. Nepadėjo nei Prancūzijos karaliaus, nei Italijos kunigaikščių reikalavimai.

Gelbėti Bažnyčios ėmėsi pranciškonų vadovas Bonaventūras. Jo sukurstyti vietiniai gyventojai kardinolus uždarė Viterbo miesto popiežių rūmuose ir užmūrijo jų duris bei langus. Maistas kardinolams buvo nuleidžiamas pro praardytą stogą. Kardinolai tol buvo laikomi uždaryti kol 1271 metais pagaliau išrinko popiežių Grigalių X. Po kelerių metų tas pats popiežius Grigalius X spontaniškai susikūrusiai konklavos tradicijai suteikė juridinį pavidalą. 1274 metais paskelbta apaštališka konstitucija reikalavo, kad praėjus dešimčiai dienų po popiežiaus mirties kardinolai užsidarytų tuose pačiuose rūmuose, kur ankstesnis popiežius gyveno ir tol iš rūmų neišeitų, kol neišrinks naujo popiežiaus. Konklavos patalpos būdavo uždaromos iš išorės ir iš vidaus, išorinius raktus turėjo konklavos maršalka, o vidinius – kardinolas kamerlengas. Maistas kardinolams buvo paduodamas pro specialią uždaromą angą. Jei kardinolai per tris dienas naujo popiežiaus neišrinkdavo, buvo sumažinamos maisto porcijos; jei neišrinkdavo dar per penkias dienas, valgyti gaudavo tik duonos, o gerti vyno ir vandens. Šios taisyklės ilgainiui buvo keičiamos, tačiau nebuvo pakeista pagrindinė norma – kad kardinolai popiežių renka užsidarę, izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

Tokios tvarkos ištakos, kaip sakyta, susijusios su liepos 15 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minėtu šv. Bonaventūru ir su Viterbo miestu, kurį popiežius Benediktas XVI ketina aplankyti šių metų rugsėjo 6 dieną. (jm)