Šv. Tėvo užuojauta Babilonijos chaldėjų patriarchui

Popiežius Benediktas XVI užtikrino savo maldą ir dvasinį artumą Irako sostinės katalikų ir ortodoksų bendruomenėms, nukentėjusioms nuo išpuolių, surengtų prie jų bažnyčių. Per sprogimus prie aštuonių bažnyčių žuvo keturi žmonės, buvę prie pat maldos namų, ir 32 buvo sužeisti, kai kurie jų sunkiai.

Sprogdinimai buvo surengti nuo šeštadienio iki sekmadienio prie aštuonių sostinės bažnyčių. Išpuolių eiga leidžia manyti, kad kėsintasi į tikinčiuosius, nes beveik visi sprogdinimai įvyko tuoj pat po liturginių apeigų pabaigos, kai žmonės buvo beeinantys iš bažnyčių. Sunkiausias išpuolis įvyko prie Notre-Dame chaldėjų katalikų bažnyčios rytų Bagdado Palestinos gatvėje. Šiame sprogime žuvo keturi žmonės, iš kurių du tikrai buvo krikščionys, ir sužeistas 21 žmogus, iš kurių 15 buvo krikščionys.

Šv. Tėvo užuojautą Babilonijos chaldėjų patriarchui kardinolui Emmanuel III Delly perdavė Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Tarcisio Bertone. Kardinolas Bertone užuojautos telegramoje be kitko pažymėjo, jog popiežius meldžiasi už smurto veiksmus surengusių žmonių širdžių atsivertimą. Popiežius taip pat paragino Irako pareigūnus visomis įmanomomis priemonėmis skatinti visų Irako visuomenės sektorių teisingą ir taikų sugyvenimą.

Pirmadienį Irake įvyko dar vienas išpuolis šiauriniame Mosulo mieste. Sprogimas prie Fatimos Dievo Motinos bažnyčios ir vietinės mečetės sužeidė tris vaikus.

Irako krikščionių bendruomenė tapo dažnų išpuolių taikiniu po Irako prezidento Sadamo Huseino nušalinimo. Patys sunkiausi išpuoliai įvyko 2004 metų rugpjūčio mėnesį, kuomet per keturis išpuolius Bagdade ir du Mosule žuvo dešimt žmonių ir penkiasdešimt buvo sužeisti. Tų pačių metų spalio mėnesį per dvi valandas buvo įvykdyti penki išpuoliai prieš penkias Bagdado bažnyčias. Pastarieji sprogdinimai nepareikalavo žmonių aukų, tačiau padarė didelius nuostolius bažnyčių pastatams.

Valdant prezidento Sadamo Huseino režimui Irako krikščionys jautėsi saugiai ir sąlyginai laisvi. Iki amerikiečių invazijos, prasidėjusios 2003 metų balandžio mėnesį, Irake gyveno apie aštuoni šimtai tūkstančių krikščionių, daugiausia katalikai chaldėjai. Dabar jų sumažėjo iki maždaug pusės milijono. Daug Irako krikščionių buvo smurto ir persekiojimų priversti išvykti į artimą užsienį ir į kitus žemynus.

Naujųjų laikų antikrikščioniškų persekiojimų Irake simboliu tapo Mosulo miestas, šiaurės Irake, kur pasibaigus karo veiksmams, prasidėjo beatodairiški išpuoliai. Neapykantos auka tapo taip pat Mosulo ganytojas, chaldėjų katalikų arkivyskupas Paulos Faraj Rahho, kuris buvo surastas negyvas 2008 metų kovo 12 dieną praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo ginkluotos gaujos pagobtas išeinantis iš Mosulo Šv. Dvasios bažnyčios.

Pernai tūkstančiai Mosulo šeimų buvo priverstos emigruoti. Popiežius Benediktas XVI nekartą yra išreikęs susirūpinimą ir gilų skausmą dėl bėgti iš gimtinės verčiamų Irako krikščionių. Neseniai lankydamasis Šv. Žemėje popiežius dar kartą priminė „pagrindinę Irako krikščionių teisę į taikų gyvenimą“.

Irake šiomis dienomis įvykdytus naujus išpuolius pasmerkė Babilonijos chaldėjų patriarchas kardinolas Emmanuell III Delly. Patriarchas pažymėjo, jog sprogimai prie bažnyčių buvo nukreipti tiek prieš krikščionių, tiek prieš musulmonų bendruomenes.

Šie išpuoliai skaudina, - pažymėjo notoje patriarchas, - nes jų taikiniais tapo vietos, kurios praeityje, taip pat karo metu, buvo virtusios krikščionių ir musulmonų prieglaudomis. Babilonijos chaldėjų patriarchas pareiškime karštai kvietė visus krašto piliečius vadovautis tolerancijos dvasia. (sk)