Maskvos patriarchas Kirilas aplankė Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų
Liepos 4 – 6 dienomis Stambule, pas Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų lankėsi
Maskvos patriarchas Kirilas. Maskvos patriarchą kelionėje į Stambulą lydėjęs patriarchato
ryšių su užsieniu departamento vadovas arkivyskupas Hilarionas tvirtina, jog vizitas
buvęs labai naudingas ir jis atverčia naują puslapį ortodoksų Bažnyčių santykių istorijoje.
Pasak arkivyskupo, pastarojo dviejų patriarchų susitikimo dėka iš esmės pasikeitė
abiejų bendruomenių santykiai. Lig šiol tvyrojusi konflikto ir nepasitikėjimo atmosfera
virto bičiulyste ir pasitikėjimu. Žinoma, sakė arkivyskupas Hilarionas, vis dar yra
neišspręstų problemų, visų pirma Estijoje ir Ukrainoje, tačiau bičiuliškai nusiteikus
ir nuoširdžiai besikalbant bus įmanoma pašalinti visas kliūtis.
Vienas konkrečių
dalykų dėl kurių buvo susitarta patriarchų susitikimo metu, tai Maskvos pažadas padėti
Turkijos ortodoksų bendruomenių sielovadoje. Nepaisant to, kad Konstantinopolio patriarchatas
yra seniausia graikiškosios tradicijos krikščionių sostinė, šiandien jis tikinčiųjų
ir dvasininkų skaičiumi yra vienas mažiausių ir ortodoksų iš užsienio pagalba yra
gyvybiškai svarbi graikiškų bendruomenių išlikimui Turkijoje. Tuo tarpu Maskvos patriarchatas,
nors, perimdamas Kijevo Rusios tradiciją, susiformavo tik šešioliktajame amžiuje,
šiandien visais požiūriais yra didžiausia ir svarbiausia stačiatikiška Bažnyčia.
Maskvos
ir Konstantinopolio Bažnyčių santykiuose visada būta tam tikros įtampos, kurios priežastis
buvo islamo apsuptyje gyvavusios mažosios Konstantinopolio Bažnyčios noras išlaikyti
svarbiausios sostinės titulą ir Maskvos pretenzija būti pripažintai faktiškai didžiausia
ir svarbiausia ortodoksiška Bažnyčia. Neantraeilė buvo ir civilinės valdžios įtaka
Maskvos patriarchatui, tiek senaisiais laikais, tiek ir dabar.
Kaip užsiminta
arkivyskupo Hilariono pasisakyme, šiuo metu Konstantinopolio ir Maskvos geriems santykiams
trukdo skirtingas požiūris į Ukrainos ir Estijos stačiatikių bendruomenes. Dvidešimtame
amžiuje Ukrainos stačiatikių Bažnyčioje įvyko du skilimai. Vienas bandymas įkurti
autokefalinę Ukrainos Bažnyčią įvyko iškart po Rusijos imperijos žlugimo nesėkmingai
bandant sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę. Antras – 1991 metais, kai žlugus
Sovietų Sąjungai susikūrė dabartinė nepriklausoma Ukraina. Pastarąjį ketinimą sukurti
nacionalinę Ukrainos stačiatikių Bažnyčią rėmė Ukrainos valdžia ir ypač tuometinis
prezidentas Kravčiukas. Vis dėlto bandymas nepasisekė - Kijevo metropolito Filareto
sprendimui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato pritarė tik dalis kunigų ir tikinčiųjų,
o Maskvos patriarchatas, savo ruožtu, metropolitą Filaretą ekskomunikavo ir jo vieton
paskyrė naują metropolitą. Tad šiandien Ukrainos stačiatikių bendruomenė susideda
iš trijų nesutariančių Bažnyčių.
Tačiau bene akivaizdžiausias incidentas,
apnuoginęs ne itin gerus Maskvos ir Konstantinopolio Bažnyčių santykius įvyko 2007
metų spalio mėnesį Italijos Ravenos mieste vykstant Tarptautinės katalikų ir ortodoksų
Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos plenarinei asamblėjai. Konstantinopolio
patriarchas į savąja delegaciją įtraukė Talino metropolitą, vadovaujantį Konstantinopolio
globojamai savarankiškai Estijos ortodoksų Bažnyčiai. Taline yra ir kitas ortodoksų
metropolitas, pavaldus Maskvos patriarchatui. Abu šie vyskupai, save tituluojantys
Talino metropolitais, vienas kito nepripažįsta. Maskvos patriarchatas savo nepripažįstamo
Talino metropolito pakvietimą į Raveną palaikė Konstantinopolio patriarchato akibrokštu.
Protestuodami maskviškiai išvyko iš Ravenos.
Aistras kaitino turbūt ir tai,
kad tuo metu Maskvos Bažnyčiai vadovavęs patriarchas Aleksijus II, nuo 1961 iki 1990
metų buvo Maskvai pavaldus Talino metropolitas.
Tad šių metų sausio mėnesį
išrinkus naują Maskvos patriarchą Kirilą, pagyvėjo ne tik katalikų susidomėjimas ekumeninio
dialogo su Maskva plėtojimo galimybėmis, bet taip pat sustiprėjo ir pačių ortodoksiškų
Bažnyčių viltys pašalinti visus įsisenėjusius tarpusavio nesutarimus. Šia prasme,
patriarcho Kirilo vizitas pas patriarchą Baltramiejų buvo iš tiesų nepaprastai svarbus
įvykis.