Kardinolas Vingt-Trois: „Caritas in veritate“ yra vilties žinia.

Kardinolas André Vingt-Trois, Paryžiaus arkivyskupas, liepos 7-ą surengtoje konferencijoje pateikė savo įspūdžius apie trečiąją popiežiaus Benedikto XVI encikliką „Caritas in veritate“, pažymėdamas, kad tai pirmojo skaitymo įspūdžiai.

Anot kardinolo, jam popiežiaus enciklika pirmiausia yra vilties žinia, kurią Šventasis Tėvas siunčia visiems katalikams ir „geros valios žmonėms“, tai yra tiems, kurie neturi išankstinės neigiamos nuostatos krikščionišku tikėjimu paremtiems apmąstymams.

Vilties žinia yra ši: žmonija turi misiją ir priemones valdyti pasaulį, kuriame gyvename. Ji nėra pasmerkta fatališkumui, bet, priešingai, gali pasaulį keisti taip, kad jame būtų daugiau teisingumo ir meilės ne tik žmonių santykiuose, bet taip pat socialinėje ir ekonominėje sferose, ne tik pakilimo, bet ir krizės metu.

Enciklika nėra išeičių katalogas, tačiau stimulas moraliniam vertinimui ir moralinių kriterijų pasiūlymas.

Kardinolas Ving-Trois atkreipė dėmesį į enciklikos įvadą, kuris, anot jo, kaip ir kituose popiežiaus Ratzingerio raštuose nėra formalumas, tačiau tarsi metodo apsibrėžimas. Įvade išplečiama enciklikos pavadinimo „Caritas in vertinate – Meilė tiesoje“ tema, pažymint būtiną meilės ir tiesos susisaistymą. Juk meilė be tiesos rizikuoja tapti paprastu sentimentalizmu arba globa. O tiesa be meilės, nors ir gali būti veiksminga, tačiau rizikuoja užsidaryti technikoje ir išleisti iš akių asmenį.

Kaip pats popiežius pažymi, jo enciklika siekiama pratęsti Bažnyčios socialinį mokymą, ypač akcentuojant Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Gaudium et Spes“ ir popiežiaus Pauliaus VI encikliką „Populorum Progressio“. Pastarojoje raktinį vaidmenį vaidino žodis „integralus žmogaus vystymasis“. Integralus reiškia „visuotinis“, apimantis visas asmens dimensijas.

Paryžiaus arkivyskupas atkreipė dėmesį į kitas dvi svarbias enciklikos „Caritas in veritate“ nuostatas. Pirma, jokia žmogaus veikla negali atsiriboti nuo moralės: nei ekonominė, nei finansinė, nei technologinė ar mokslinė. Moralinė dimensija turi būti kiekvieno veiksmo ir pasirinkimo „viduje“, o ne priedas ar pavėluotos korekcijos. Tik taip bus užtikrinama, kad pažanga iš tikro tarnautų žmogui. Teisingumo ir bendro gėrio principai padeda nustatyti, ar pažanga yra iš tikro žmogiška. Antra, enciklikoje manoma, kad globalizacija teikia naują šansą vystimuisi, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, reikia vengti tik ekonominio vystymosi, apleidžiant kultūrinius aspektus. Reikia teisingų taisyklių, nes kitaip globalizacija gali tapti katastrofa kai kurioms šalims. O kad būtų įmanomos teisingos taisyklės ir tarptautinis reguliavimas, reikia galvoti apie tarptautinių organizacijų reformą ar perkūrimą.

Apibendrindamas savo įspūdžius, kardinolas Ving-Trois sakė, kad enciklika, nepaisant jos ilgio ir temų įvairovės, yra vienijama bendro žvilgsnio apie atsakomybę ekonominėje ir socialinėje veikloje. Tarnavimas asmeniui turi būti kiekvieno socialinio projekto galutinis kriterijus. O asmuo niekad nėra tik vartotojas, gamintojas, estetas, mistikas ir pan. Socialinis projektas turi atsižvelgti į visas asmens dimensijas ir į jų vienybę. Tada jis atitiks Bažnyčios socialinės doktrinos dėsnį, kurį popiežiaus Benedikto XVI enciklika ir komentuoja: tarnauti kiekvienam žmogui ir visiems žmonėms. (rk)