Bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI kalbėjo apie savo naująją encikliką „Caritas in veritate“

Kaip kiti Bažnyčios mokymo dokumentai,- kalbėjo Benediktas XVI,- taip ir ši enciklika, pratęsia ir pagilina Bažnyčios apmąstymus dabartinio meto žmonijai svarbiausiomis socialinėmis temomis. Visų pirma primenama tai, ką prieš jau daugiau kaip keturis dešimtmečius enciklikoje „Populorum progressio“ rašė popiežius Paulius VI, nubrėždamas svarbiausias ir nenustojusias aktualumo žmogaus asmens ir šiuolaikinio pasaulio plėtros gaires. Šiais laikais, kaip patvirtina ir pastarųjų mėnesių įvykiai, vis kaupiasi neišspręstos problemos, visų pirma skandalinga nelygybė, kurios, nepaisant praeityje priimtų įsipareigojimų, nepavyko nė kiek sumažinti. Globalizacija turėtų padėti šias problemas spręsti, tačiau tam reikalingas rimtas moralinis ir kultūrinis atsinaujinimas, būtina atsakingai apsvarstyti priimamus sprendimus, kuriais siekiama bendro gėrio.

Žinoma, - sakė popiežius,- ši enciklika nesiūlo techninių sprendimų plačioms dabartinio pasaulio socialinėms problemoms. Tai ne Bažnyčios užduotis. Enciklika tik primena didžiuosius principus, būtinus žmonijos plėtrai artimiausiais metais. Enciklika visų pirma ragina branginti žmogaus gyvybę, gerbti religijos laisvę, atmesti prometėjišką žmogaus viziją, nes žmogus nėra absoliutus savo likimo šeimininkas.

Reikia žmonių, kurie ir ekonomikoje, ir politikoje sąžiningai siektų bendro gėrio. Reikia atkreipti visos pasaulio žmonių bendrijos dėmesį į bado ir maisto stokos dramą, s slegiančią gana didelę dalį pasaulio gyventojų. Reikia taip pat atidžiai persvarstyti valstybių politinės valdžios vaidmenį, ypač žinant, kad faktiškai jų suverenumą gerokai riboja dabartinis ekonominis, komercinis ir finansinis kontekstas. Antra vertus, neturi stigti ir piliečių aktyvaus dalyvavimo nacionaliniame ir tarptautiniame politiniame gyvenime. Šioje srityje pirmaeilis vaidmuo skirtas informacijos priemonėms, pašauktoms visų pirma ugdyti skirtingų tradicijų ir kultūrų dialogą.

Tad jei norime planuoti plėtrą, laisvą nuo pastaruoju metu taip plačiai pasireiškusių klaidų ir nukrypimų, - kalbėjo popiežius, - visų pirma turime rimtai pamąstyti kokia yra ekonomikos prasmė ir kokie jos tikslai. Tai daryti verčia ir mūsų planetos ekologinė būklė, ir kultūrinė bei moralinė krizę, akivaizdžiai matoma visame pasaulyje. Teisingam ekonomikos funkcionavimui reikalinga etika. Rinkos ekonomika negali vadovautis vien pelno dėsniu; ir rinkos ekonomikos sąlygomis reikia atgaivinti dovanojimo vertybę. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik bendromis visų pastangomis – ekonomistų ir politikų, gamintojų ir vartotojų. Reikia ugdyti žmonių sąžines, kad politiniai ir ekonominiai projektai remtųsi tvirtais moraliniais principais.

Evangelija mums primena, kad žmogus gyvena ne vien duona, kad vien materialinės vertybės nenumalšina jo širdies troškimo. Žmogaus akiratis yra kur kas platesnis ir aukštesnis. Žmogus – tai kūnas ir siela, dėl to ir plėtros projektuose, greta materialinių dalykų, reikia deramą dėmesį kreipti dvasiniam žmogaus asmens augimui. Tai ir yra integrali plėtra, apie kurią nuolat kalba Bažnyčios socialinė doktrina. Šitos plėtros svarbiausias kriterijus ir pagrindinė varomoji jėga yra meilė tiesoje. (jm)