JAV prezidentas Obama susitiko su katalikiškos spaudos atstovais

Ketvirtadienį, liepos 2-ąją dieną, JAV prezidentas Barack Obama asmeniškai susitiko su nedidele grupe katalikiškos spaudos atstovų, dirbančių įvairiose srityse: katalikiškuose dienraščiuose, mėnraštyje, žinių agentūroje ar turinčiuose savo skiltį sekuliarioje spaudoje. Susitikime dalyvavo ir itališko katalikiško dienraščio „Avvenire“ žurnalistė.

Susitikimas su žurnalistais surengtas artėjant JAV prezidento ir popiežiaus Benedikto XVI susitikimui, įvyksiančiam liepos 10 dieną, tuoj po Didžiojo Aštuoneto (G8) valstybių vadovų suvažiavimo.

Pusantros valandos trukusiame pokalbyje JAV prezidentas atsakė į įvairius jam užduotus klausimus. Kalbėdamas apie G8 programą ir pagalbą besivystantiems kraštams, Obama tvirtino, jog jo šalis šią pagalbą žada didinti ir ragins kitus elgtis panašiai.

Atsakydamas į klausimą apie požiūrį į Izraelio ir palestiniečių santykius, Obama buvo įsitikinęs, kad jo ir popiežiaus Benedikto XVI užimtos pozicijos yra labai artimos: abejoms bendruomenėms reikia prisiimti atsakomybę, siekti kompromiso ir susitaikymo. Izraelis turi sustabdyti naujakurių gyvenviečių kūrimą, palestiniečiai turi atsisakyti prievartos ir išpuolių. Aplinkinės arabų valstybės taip pat turi pripažinti Izraelio valstybės saugumo poreikį.

Kalbėdamas apie kitas galimas pokalbio temas su Benediktu XVI, prezidentas Obama pažymėjo, jog politiškai tai bus dviejų valstybių vadovų susitikimas, tačiau praktiškai daug daugiau. Asmeniškai jis “maksimaliai“ gerbiąs Benediktą XVI kaip žmogų, kuriame didelė kultūra sutampa su dideliu jautrumu. Iš kitos pusės, popiežiaus įtaka neapsiriboja katalikų Bažnyčios ribomis, kaip tai iliustruoja jo vaidmuo dialoge tarp religijų. Obama vylėsi, kad ras su popiežiumi Benediktu XVI ilgalaikio bendradarbiavimo temų ir didesnio vienas kito supratimo tais klausimais, kuriais nuomonės skiriasi.

Komentuodamas pastaruoju laiku jam tenkančią JAV vyskupų kritiką, prezidentas tvirtino, kad į kritiką žiūri rimtai, tvirtai pasisako už vyskupų teisę jį kritikuoti, tuo pačiu pridurdamas, kad iš katalikų Bažnyčios ganytojų sulaukė ir daug padrąsinimo bei pritarimo. Anot jo, būtų puiku surengti atvirų pokalbių seriją apie klausimus kurie vienija ir kurie skiria, nors ir žinant, kad kai kuriais aspektais neįmanoma rasti pilno sutarimo.

Kalbėdamas apie opų abortų klausimą, Obama sakė laukiąs ataskaitos, kurią jam iki vasaros galo turi parengti grupė, sudarytą tiek iš tų, kurie gina negimusią gyvybę, tiek iš tų, kurie remia abortą. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad įmanoma susitarti visais aspektais. Vis tik yra, turint geros valios iš abiejų pusių, yra galimybė bendrai dirbti. Pavyzdžiui, siūlyti alternatyvas abortui: įvaikinimą, paramą tėvystei. Anot prezidento, jam būtų keista, jei abortų šalininkai nesutiktų, jog reikia mažinti tas aplinkybes, kuriomis moteris pasirenka abortą. Iš kitos pusės, medicinos darbuotojams turi būti užtikrinta aiški ir tvirta teisė apeliuoti į „sąžinės laisvę“ ir atsisakyti atlikti abortus. Jo asmeniniu požiūriu, reikia kombinuoti moralinį ugdymą, seksualinį švietimą ir kontraceptikų prieinamumą. Obama sakė žinąs, kad dėl kontraceptikų jo pozicija kertasi su katalikų Bažnyčios mokymu.

Komentuodamas religijos ir homoseksualumo klausimą, Obama siūlė išvengti dviejų kraštutinumų. Anot jo, tikėjimo žmonės turėtų galvoti apie tai, ar nesielgia pernelyg skaudinančiai kitų atžvilgiu. O homoseksualai turėtų vengti automatiškai likviduoti kitų religinius įsitikinimus kaip netolerantiškus, nesuprantant jų galios ir pasaulyje daromo gėrio. (rk)