Thomas Reese SJ ir Michael Novak apie naująją encikliką: už ar prieš kapitalizmą?

Netrukus, liepos 7 dieną, bus publikuota trečioji popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“, skirta socialinėms temoms. Šventasis Tėvas neseniai užsiminė, kad enciklikoje pratęs Pauliaus VI 1967-ųjų metų enciklikos „Populorum Progressio“ temas ir įsigilins į „kai kuriuos mūsų epochos integralaus vystymosi aspektus, tiesos meilėje šviesoje“. Žinoma, daug komentatorių neatsilaiko pagundai pabandyti atspėti, remiantis ankstesnėmis popiežiaus Benedikto XVI ištaromis, naujosios enciklikos nuostatas.

Savo nuomonėmis pasidalijo du Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomi katalikų komentatoriai, dažnai rašantys politikos, etikos ir ekonomikos temomis. Tai jėzuitas Thomas Reese SJ ir Micheal Novak, filosofas ir teologas. Savo straipsniuose jie svarstė apie tai, ką popiežius pasakys apie pasaulyje dominuojančią kapitalizmo sistemą. Jei tėvo Reese požiūris į kapitalizmo sistemą yra greičiau skeptiškas ir jis, pasinaudojant tradiciniu skyrimu, galėtų būti priskiriamas „kairei“, tai Michael Novak požiūris į kapitalizmą iš esmės yra pozityvus, šiuo požiūriu jis atstovauja „dešinę“.

JAV dienraštyje „Washington Post“ publikuotame straipsnyje t. Reese nieko nelaukdamas deklaruoja, jog liberalai bus „šokiruoti ir nuvilti“ popiežiaus Benedikto XVI enciklikos, kuri atspindės Šventojo Tėvo skepticizmą godumu paremto kapitalizmo atžvilgiu. Jėzuitas primena vasario mėnesį popiežiaus pasakytus žodžius, jog „Bažnyčios pareiga įvardyti pamatines klaidas, kurios atsiskleidė per didžiųjų Amerikos bankų žlugimą. Žmogiškas godumas yra stabmeldystės forma, kuri eina prieš tikrąjį Dievą ir falsifikuoja Dievo atvaizdą su kitu dievu, Mamona“.

Anot t. Reese, jei JAV prezidentas Obama nori tik reformuoti sistemą, išsprūdusią iš kontrolės, tai popiežiaus siekis yra tą sistemą permąstyti iš esmės. Jei dešinieji mano, kad Obama yra socialistas, tai ką jie pamanys apie popiežių, kuris pasirodys esąs dar didesnis kairysis?, - retoriškai klausia jėzuitas.

Jis įvardijo kelias temas, kurios, jo nuomone, dominuos naujojoje popiežiaus enciklikoje. Anot jo, enciklikoje bus išlaikytas tęstinumas su ankstesnių popiežių socialine doktrina. Daug dėmesio bus skirta požiūriui į ekonomiką per teologiją. Enciklikoje ekonominė politika bus matuojama ne doleriais, o žmogaus orumu bei Dievo meilės įsaku. Meilė yra teisingumo matas. Neabejotinai popiežius kalbės, kaip jau yra daug kartų kalbėjęs, apie Trečiąjį Pasaulį – besivystančias šalis, kurioms dažniausiai tenka prisiimti neigiamas globalizacijos pasekmes, kai turtingosios šalys, dažnai neteisingai, savo rankose koncentruoja teigiamas pasekmes.

Visoje enciklikoje, anot t. Reese, bus jaučiamas skepticizmas kapitalizmo ir laisvos rinkos atžvilgiu. Visiškas tikėjimas rinka Benedikto XVI akimis yra stabmeldystės forma. Reguliavimo iš valdžios pusės poreikis yra jau savaime suprantamas. Enciklikoje bus svarbi bendrojo gėrio ir neturtingųjų situacijos tema, konfliktų sprendimo karais kritika. Šiuo požiūriu popiežius turėtų dar kartą pabrėžti pozityvų Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmenį.

Žinoma, popiežius neduos konkrečių ekonominių ar juridinių receptų, tik vertybines nuostatas. Pastarosios turėtų būti sukonkretintos katalikų pasauliečių, dalyvaujančių politiniame ir socialiniame gyvenime, konkrečiuose pasirinkimuose.

Teologai turėtų domėtis, kaip enciklikoje bus subalansuotos asmeninio atsivertimo ir pareigos keisti pasaulį temos. Viena vertus, Evangelija ir Bažnyčios mokymas, kviesdami atsivertimui, leidžia suprasti, kad neįmanoma realizuoti Dievo karalystės žemėje, bet iš kitos pusės kviečia nuolatos dirbti jos labui. Nuo to, kurią temą akcentuosime labiau, gali priklausyti vieta, kurią Bažnyčią turės žmonių gyvenimuose, rašo t. Thomas Reese.

Praėjus tik kelioms dienoms nuo jėzuito straipsnio pasirodymo, Italijos dienraštyje „Liberal“ publikuotas Michael Novak straipsnis, kuriame išsakytos beveik priešingos pozicijos. Apie tai nedviprasmiškai sako pati straipsnio antraštė: „Kapitalizmas laimėjo. Ir Ratzingeris tai žino“.

Pasak Michael Novak, kairieji ir konkrečiai t. Reese, dėstydami savo pozicijas ignoruoja empirinius faktus ir daro vertinimo klaidas. Ilgo laiko perspektyvoje būtent kapitalizmas per pastaruosius du šimtus metų iš skurdo ištraukė Šiaurės Amerikos ir Europos kontinentus, o šiandien traukia Kiniją ir Indiją. Tad netiesa, kad globalinis kapitalizmas didina skurdą pasaulyje. Dėl dabartinės krizės yra kalti ne tiek didieji bankai, kiek ankstesnės JAV vyriausybės politika, kuri, nepaisant daug metų kartotų perspėjimų, primetė bankams toksinę skolinimo politiką.

Anot Michael Novak, yra naivu kalbėti, kad rinka šiandien yra pernelyg laisva ta prasme, kad nereguliuojama. Antai, JAV Federalinio reguliavimo kodekse skyrius, skirtas bankams, turi puspenkto tūkstančio puslapių, o viso kodekso apimtis siekia 12,5 tūkstančio puslapių. Tad taisyklių tikrai netrūksta. Kalbėdamas apie godumą, Michael Novak replikuoja, kad tai tokia žmogiška savybė, kuri pasireikš visais laikais ir visose visuomenėse. Pasak jo, tai nėra esminis kapitalizmo požymis. Priešingai, kapitalizmas skatina kūrybingumą ir išradingumą, kurie nusveria godumą. Kiek yra žmonių, kurie pasiryžę paaukoti viską, ką turi dėl išradimo kokios nors naujovės, kuri vėliau gali pagerinti tūkstančių ir milijonų gyvenimus? Kapitalizmas skatina praktinio pažinimo kaupimą, kuris yra pagrindinis praturtėjimo šaltinis. Su ironijos gaidele Michael Novak reziumuoja, jog „geros širdies kairių pažiūrų katalikų“ kritika ir pasiūlymai yra toli nuo realybės, o būtent sveika ir kūrybinga kapitalizmo sistema išlaisvins milijonus vargšų iš jų varganos būklės. (rk)