Kryžių koplyčia paskelbta Vilkaviškio vyskupijos diecezine šventove

2009 m. birželio 28 d. Metelių parapijoje, pietiniame Dusios ežero krante esančioje Kryžių koplyčioje švenčiant šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šią tikinčiųjų pamėgtą ir senas tradicijas turinčią vietą paskelbė diecezine šventove. Tuo būdu pabrėžtas ir įvertintas jos vaidmuo vyskupijos dvasiniame gyvenime.

Iškilmėse kartu su gausiu būriu tikinčiųjų dalyvavo apie 300 jaunųjų maldininkų iš visų Vilkaviškio vyskupijos dekanatų. Jie trimis grupėmis pėsčiomis atkeliavo iš Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų. Šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvilu koncelebravo Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio dekanai bei kiti svečiai kunigai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie šventovių paskirtį, o taip pat peržvelgė prabėgusius metus, kurie Bažnyčioje buvo skirti Tautų apaštalo Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui. Po pamokslo buvo perskaitytas Vilkaviškio vyskupo dekretas, kuriuo Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove. Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitula šia proga naujajai šventovei padovanojo liturginius indus: šv. Mišių taurę, komuninę ir ampules vynui bei vandeniui.

Lazdijų dekanui kan. Vytautui Prajarai pavesta iki Rožinio Švč. Mergelės Marijos minėjimo parengti Kryžių šventovės statutą ir pateikti jį patvirtinimui, kad ši maldos vieta ir toliau tarnautų didesnei Dievo garbei bei tikinčiųjų dvasinei gerovei.

***

Kryžių šventovės istorija

Kryžių šventovė, priklausanti Lazdijų dekanato Metelių parapijai, stovi pietiniame Dusios ežero krante. Jos istorija siekia 18 amžiaus pradžią. 1702 metais prie Dusios ežero buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Prabėgus keliems metams, toje vietoje staiga atgavo regėjimą vienas grįžtantis šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.

Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius šioje vietoje pastatė koplyčią, kurioje 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis atlaikė pirmąsias šv. Mišias. Popiežius suteikė atlaidus trims Sekminių dienoms, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventei, o minėtasis vyskupas Marciejevskis – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės dienai.

Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji dedikuota švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Nors netoliese nuolat gyveno tik sargas, atlaidų dienomis – per Sekmines ir Petrines – čionai suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų. Koplyčia atlaikė abu pasaulinius karus, nors ir nukentėjo nuo susišaudymų: suremontuota ji vėl traukdavo tikinčiuosius.

1963 metais sovietinės valdžios nurodymu koplyčia buvo nugriauta, tačiau jos atstatymu dar sovietmečiu pradėjo rūpintis išeivijos lietuviai. JAV gyvenęs kun. Jonas Buikus drauge su Romoje dirbusiu prel. Ladu Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. liepos 5 d. buvo pašventintas naujai statomos mūrinės Kryžių koplyčios kertinis akmuo. 2000 m. birželio 11 d. tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC šią koplyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. Liaudyje ji įgavo Dzūkų šventovės vardą.

2007 m. rugsėjo 12 d. Apaštališkoji Penitenciarija, naudodamasi Šventojo Tėvo Benedikto XVI suteiktomis galiomis, suteikė visuotinius atlaidus maldininkams, Kryžių koplyčioje dalyvaujantiems pamaldose Sekminių sekmadienį, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėje ir Rožinio Švč. Mergelės Marijos titulinės šventės dieną.

2009 m. birželio 28 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Kryžių koplyčią paskelbė Vilkaviškio vyskupijos diecezine šventove. (Vilkaviškio vyskupijos inf.)