Ilgamečiam Romos kurijos nariui, sakralinio meno žinovui, kardinolui Francesco Marchisano
ketvirtadienį sukako aštuoniasdešimt metų. Iš šiaurės Italijos Turino arkivyskupijos
Racconigi miesto kilęs kardinolas, buvęs Bažnyčios kultūrinio paveldo komisijos vadovas,
yra žinomas ir Lietuvoje, kur lankėsi 2001 metais. Vizito metu Marchisano Lietuvos
Bažnyčios ir valdžios atstovams pristatė Šventojo Sosto požiūrį į sakralinio meno
saugojimą ir populiarinimą. Vizitas suteikė kardinolui progą aptarti Bažnyčios ir
valstybės bendradarbiavimą kultūros paveldo klausimais ir susipažinti su Lietuvos
sakralinio meno paveldu Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, Kryžių kalne ir Pažaislyje.
Kardinolas,
tuomet dar arkivyskupas Marchisano Vilniuje kalbėjo, jog Bažnyčios indėlį į kultūros
paveldą liudija tas faktas, kad viena tauta negali vertinti savojo paveldo atskirai
nuo visos Bažnyčios. Todėl valstybės ir Bažnyčios abipusė pagarba ir sakralinio meno
populiarinimas yra būtini. Bažnytinis kultūros paveldas privalo išlaikyti funkcinę
prigimtį, kuri ir dabartyje turi būti gyva, - sakė viešėdamas Lietuvoje kardinolas
Marchisano.
Francesco Marchisano gavo kunigystės šventimus Turino katedroje
1952 m. birželio 29 d. Po šventimų Romoje užbaigęs Biblijos ir teologijos mokslus,
1956 metais įsidarbino Šventojoje seminarijų ir universitetų kongregacijoje. 1969
metais popiežius Paulius VI paskyrė Marchisano tos pačios kongregacijos, po kurijos
reformos pavadintos Katalikiškojo auklėjimo kongregacija, pasekretoriu. Po nepilnų
dviejų dešimtmečių Marchisano buvo popiežiaus nominuotas arkivyskupu ir paskirtas
Popiežiškosios Bažnyčios meninio ir istorinio paveldo komisijos sekretoriumi. Po kelerių
metų patikslinus uždavinius ir tikslus pastaroji komisija buvo pervadinta į Popiežiškąją
Bažnyčios kultūrinio paveldo komisiją. 1993 metais pirmuoju jos pirmininku buvo paskirtas
arkivyskupas Marchisano. Šias pareigas jis ėjo daugiau kaip dešimtmetį, iki 2003 metų.
Beveik tuo pat metu Marchisano buvo Popiežiškosios archeologijos komisijos pirmininkas
bei Šventojo Sosto paminklosaugos nuolatinės komisijos pirmininkas bei daugelio kitų
už Bažnyčios kultūrinį paveldą atsakingų institucijų narys. 2002 metais popiežius
arkivyskupą Marchisano paskyrė Patriarchalinės Vatikano bazilikos arkikunigu, Šv.
Tėvo vikaru Vatikano miesto valstybei ir šv. Petro fabriko pirmininku, o 2003 – pakėlė
jį kardinolu.
Mirus popiežiui Jonui Pauliui II kardinolas Marchisano, kuriam
kaip Šv. Petro bazilikos arkikunigui teko rūpintis velionio popiežiaus laidojimo organizavimu,
dalyvavo konklavoje, išrinkusioje dabartinį popiežių Benediktą XVI.
Sulaukęs
75 metų amžiaus, kardinolas Marchisano pasitraukė iš baziliko arkikunigo pareigų,
bet liko aktyvus Kurijos narys ir vadovas iki pat aštuoniasdešimties metų sukakties.
Pastaruosius ketverius metus jis buvo Apaštalų Sosto Darbo biuro pirmininkas, į šias
pareigas paskirtas dar Jono Pauliaus II paskutiniosiomis pontifikato savaitėmis, 2005
metų vasario 5 dieną bei Katalikiškojo švietimo kongregacijos, Kultūros ir Krikščionių
vienybės tarybų ir Bažnyčios kultūrinių vertybių komisijos narys.
Pagal popiežiaus
rinkimų taisykles, vyresni nei 80 metų amžiaus kardinolai praranda teisę dalyvauti
konklavoje. Šią 1970 metais dekretu motu proprio "Ingravescentem Aetatem" paskelbtą
taisyklę popiežius Paulius VI patvirtino apaštaline konstitucija "Romano Pontifici
Eligendo" 1975 metais. Popiežiaus rinkimų taisykles 1996 metais pertvarkęs popiežius
Jonas Paulius II apaštalinėje konstitucijoje "Universi Dominici Gregis" patvirtino,
jog teisė rinkti Romos Popiežių priklauso Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams,
išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Apaštalų Sosto
vakavimo pradžią, jau būtų sukakę 80 metų. Popiežiaus Pauliaus VI dekretas "Ingravescentem
Aetatem" taipogi numatė, kad sukakus aštuoniasdešimtmečiui, kardinolai taip pat nustoja
būti Romos kurijos dikasterijų nariais. Taigi, kardinolas Marchisano, sulaukęs aštuoniasdešimtojo
gimtadienio neteko teisės būti Romos kurijos nariu ir dalyvauti būsimose konklavose.
Šiuo
metu Kardinolų kolegiją sudaro iš viso 186 kardinolai iš kurių 114 privalėtų dalyvauti
popiežiaus rinkimų konklavoje. Kiti 72 Romos Bažnyčios kardinolai yra vyresni nei
aštuoniasdešimt metų. (sk)