Vietnamo vyskupų vizitas Ad limina

Pirmadienį Vietnamo vyskupai pradėjo vizitą Ad limina. Iki ateinančios savaitės pabaigos su popiežiumi ir Romos Kurijos vadovais susitiks visų Vietnamo vyskupijų ganytojai.

Vietnamo istorija siekia maždaug ketvirtąjį amžių prieš Kristų. Dabartinio Vietnamo teritoriją valdė vietinės dinastijos, taip pat kinai ir kaimyninio Siamo valdovai. Devynioliktajame amžiuje Vietnamas pateko Prancūzijos įtakon ir greit tapo visiškai subordinuota kolonija. Antrojo pasaulinio karo metais Vietnamo teritoriją buvo okupavusi Japonija. Po karo vėl grįžo prancūzų žinion, tačiau jau 1945 metais buvo sukurta nepriklausoma Vietnamo valstybė. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo pilietinis karas tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos remiamų komunistų, valdančių šiaurinę dalį, ir Prancūzijos remiamo pietų Vietnamo. 1954 metais Ženevoje vykusioje Taikos konferencijos Vietnamas buvo padalintas į dvi valstybes. Vis dėlto labai greit, jau 1957 metais ir Pietų Vietname prasidėjo komunistų sukilimas, remiamas Šiaurės Vietnamo, o netiesiogiai – Kinijos ir Sovietų Sąjungos. Netrukus Pietų Vietnamui į pagalbą atėjo Jungtinės Valstijos. Prasidėjo naujas Vietnamo karas, kuris 1975 metais baigėsi komunistų pergale ir Vietnamo suvienijimu komunistų valdžioje. Galiausiai, paskutiniame ką tik pasibaigusio šimtmečio ir tūkstantmečio dešimtmetyje žlungant komunistų režimams, ir Vietnamą pasiekė permainų banga. Vietname buvo pritaikytas Kinijos modelis – pradėtos liberalios ekonominės reformos, tačiau politinė valdžia liko komunistų rankose.

Vietnamo Bažnyčios istorija siekia pirmojo susitikimo su europiečiai laikus. Pirmieji katalikų misionieriai į Vietnamą atvyko jau 1533 metais. Vis dėlto, savarankiška katalikų Bažnyčios hierarchija buvo įkurta tik 1960, tai yra tuo metu kai Vietnamas buvo padalintas. Tuometinės sąlygos taip pat lėmė labai sparčia vidinę migraciją. Katalikai masiškai bėgo iš komunistų valdytos šiaurės į pietus. Pietinėje ir šiaurinėje šalies dalyse gyvenančių katalikų proporcijos šiek tiek susibalansavo po 1975 metų, kai komunistams užėmus pietinę dalį ir suvienijus Vietnamą, dalis anksčiau pabėgusių katalikų grįžo į gimtąsias vietas.

Beveik du dešimtmečius trukęs padalinimas paliko gilius pėdsakus Bažnyčios gyvenime. Skirtingos buvo ne tik gyvenimo sąlygos ir galimybės išpažinti tikėjimą, bet reikia atsiminti ir tai, kaip tik tuo metu vyko Vatikano II Susirinkimas. Pietų Vietnamo vyskupai galėjo jame dalyvauti. Pietų katalikų bendruomenę greit pasiekė visos Susirinkimo atneštos naujovės, tuo tarpu Šiaurės Vietnamas buvo izoliuotas. Katalikų bendruomenės gyvenimo skirtumus greit suniveliavo visoje šalyje po 1975 metų įsiviešpatavusi komunistų valdžia, uždraudusi bet kokią socialinę, karitatyvinę, švietėjišką ar kultūrinę Bažnyčios veiklą, uždariusi į kalėjimus daugelį vyskupų ir kunigų.

Bažnyčios padėtis Vietname pradėjo gerėti 1990 metais užmezgus Šventojo Sosto oficialius kontaktus su Vietnamo vyriausybe. Nuo to laiko jau išspręsta nemažai vietinės katalikų bendruomenės sunkumų. Pavyko rasti bendrą kalbą su Vietnamo vyriausybe daugeliu klausimų, liečiančių Bažnyčios gyvenimą ir religijos laisvę. Į dvišalių Šventojo Sosto ir Vietnamo valdžios kontaktų darbotvarkę įrašytas ir diplomatinių santykių užmezgimas, tačiau kol kas dar sunku prognozuoti kada tai įvyks.

Šiuo metu katalikų Vietname yra maždaug 6 milijonai ir jie sudaro apie 7 procentai visų šalies gyventojų. Vietname veikia 26 katalikų vyskupijos. Sielovadai vadovauja 43 vyskupai ordinarai ir augziliarai. Jiems talkina 3 tūstančiai kunigų ir apie 60 pasauliečių misionierių ir katechetų. Kunigystei ruošiasi beveik 5 tūkstančiai seminaristų. (jm)