Susitikime Venecijoje – kultūrų sambūvio klausimas
Birželio 22-23 dienomis vENECIJOJE vyko konferencija, surengta fondo „Oasis“. Tai
jau šeštasis kasmetinis susitikimas nuo 2004 metų. Susitikimuose dalyvauja skirtingų
kultūrų ir religijų atstovai, dažnai priklausantys akademiniam pasauliui. Šių metų
tema yra „Tradicijų interpretacija kultūrų maišymosi laiku“. Tiksliau kalbant, buvo
diskutuojama apie tradiciją krikščionybėje ir islame bei apie tai, kaip jos „reaguoja“,
susidurdamos su kitomis tradicijomis.
Savo pranešime kardinolas Angelo Scola,
Venecijos patriarchas ir vienas iš aktyviausių fondo „Oasis“ veiklos rėmėjų, kalbėjo
apie tai, jog tradicija mums yra būtina, tačiau ją reikia nuolatos interpretuoti.
Vakarų
kultūroje neretai tradicija priešpastatoma prieš individualizmą. Tradicija pristatoma
kaip mechaniškas nekintamų tiesų perdavimas. Neretai kritika islamo kraštams yra grindžiama
būtent tuo: juose viską valdo tradicija, o individui vietos nėra. Tačiau šis požiūris
neatitinka tikrovės. Riba tarp individualizmo ir tradicijos nėra tokia aiški.
Viena
vertus, socialiniai mokslai šiandien jau yra daug kartų parodę, jog neegzistuoja gryno
individualizmo. Žmogui neįmanoma atsiriboti nuo vienos ar kitos kultūros, kitaip tariant,
tradicijos. O pastaroji neegzistuoja be paskiro individo.
Kita vertus, tiesa
ir tai, kad kultūra turi būti nuolatos kritiškai peržiūrima. Jos prigimtis yra dinamiška.
Kaip gerai žinoma, religinis tikėjimas taip pat kuria kultūrą. Tai nuolatinis procesas,
kuris neįvyksta kartą ir visiems laikams. Tai supratus, kritiškas kultūros peržiūrėjimas,
ypač šiandien, susitinkant su kitomis kultūromis ir tradicijomis, nėra tikėjimo išdavimas
ar atsisakymas. Priešingai, tai naujų sambūvio formų ieškojimas semiantis įkvėpimo
būtent iš tikėjimo.
Sociologijos profesorė Malika Zeghal iš JAV Vatikano Radijui
sakė, jog baisus rugsėjo 11 dienos teroristinis išpuolis Jungtinėse Valstijose tuo
pat metu tapo galingu stimulu musulmonams kalbėti apie islamą, o nemusulmonams suprasti
kas įvyko, kodėl įvyko ir ką manyti apie ateitį. Šia prasme tai, be abejo, yra pozityvus
stimulas tarpreliginiam dialogui ir kultūrų sambūviui.
Kardinolas Tauran, Popiežiškosios
tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, pridūrė, kad islamas ir krikščionybė yra
tiesiog „pasmerkti dialogui“. Susitikimas su islamu dažnai kelia baime. Neretai islamas
suvokiamas kaip kaži kokia bauginanti sistema. Užmirštama, kad susitinkama su gyvais
žmonėmis, su vyrais ir moterimis, kuriems bendra ateitis rūpi ne mažiau nei kitiems.
(rk)