Šventasis Tėvas San Giovanni Rotondo susitiko su kunigais, vienuoliais, vienuolėmis
ir jaunimu
Paskutinysis popiežiaus Benedikto XVI sekmadienio susitikimas San Giovanni Rotondo,
šventojo kapucino vienuolio t. Pijaus gyvenimo ir mirties vietoje, buvo surengtas
su jaunimu, kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis.
Susitikimas vyko šv. Pijaus
iš Petralčinos bažnyčioje. Pirmiausia Šventasis Tėvas trumpai pasimeldė šv. Sakramento
koplyčioje, po to buvo pasveikintas vietos vyskupo Domenico D‘Ambrosio, taip pat brolių
kapucinų vyresniojo Mauro Johri.
Popiežius Benediktas XVI taip pat pasakė kalbą,
kuria kreipėsi tiek į kunigus, tiek į vienuolius ir vienuoles, tiek į jaunuolius.
Kreipdamasis
į kunigus, popiežius Benediktas XVI priminė, kad ką tik inauguravo Kunigų metus, kuriais
paminimos 150-osios metinės nuo šventojo Arso klebono Jono Marijos Vianėjaus mirties,
tuo pačiu kviečiant visus kunigus ir tikinčiuosius, žvelgiant į jo pavyzdį, apmąstyti
kunigystės tarnystę.
Anot popiežiaus, šventasis t. Pijus per Kunigų metus
gali būti sugretintas su Arso klebonu, tarp jų yra daug ko bendro. Abu jie primena
kunigiškos tarnystės orumą ir atsakomybę. Abu paliesdavo tikinčiųjų širdis per Eucharistijos
šventimą. Iš meilės Eucharistijai abejuose tryško dėmesingumas parapijiečiams, tikintiesiems,
ypač nusidėjėliams. Abu praleisdavo ilgas valandas klausyklose, padėdami daugybei
žmonių atgaivinti tikėjimą ir keisti gyvenimą. Taigi, abu, Arso klebonas ir kapucinų
vienuolis, liudija apie tai, kaip svarbu dalyvauti Eucharistijos šventime ir dažnai
naudotis Išpažinties sakramentu. Popiežius drąsino kunigus nenusivilti, matant tuščias
klausyklas, neapsiriboti konstatavimu, jog tikintieji apleidžia tą ramybės ir taikos
oazę, koks yra Atgailos sakramentas.
Pasak popiežiaus Benedikto XVI, tėvas
Pijus paliko dar vieną brangų mokymą apie maldos vertę ir būtinumą. Besidomintiems
apie jį t. Pijus mėgdavo atsakyti: „esu tik paprastas brolis, kuris meldžiasi“. Ir
iš tikro, melsdavosi visada, su nuolankumu, pasitikėjimu ir ištverme. Tai pavyzdys
ne tik kunigo, bet kiekvieno tikinčiojo dvasingumui ir ypač tiems, kurie pašventė
savo gyvenimą Dievui sekant evangeliniais neturto, skaistumo ir paklusnumo patarimais,
vienuoliams ir vienuolėms.
Juos Šventasis Tėvas ragino neprarasti drąsos,
matant tikėjimo silpnėjimą ar net palikimą mūsų sekuliarioje visuomenėje. Žinoma,
reikia atrasti naujus evangelinės tiesos skelbimo būdus mūsų laikų vyrams ir moterims,
tačiau kadangi evangelinės žinios esminis turinys visada lieka tas pats, reikia tuo
pat metu grįžti prie šios žinios ištakų: prie Kristaus, kuris yra tas pats „vakar,
šiandien ir visada“.
Meilė Kristui neatskiriama nuo meilės jo Bažnyčiai, vedamai
Šventosios Dvasios. Skirtingi yra kiekvieno tikinčiojo, kunigų ir vienuolių uždaviniai
Bažnyčioje, tačiau viena dvasia, su kuria jie turi būti vykdomi.
Galiausiai
popiežius sveikino jaunuolius, džiaugdamasis, kad jų daug ir jie tokie entuziastingi.
Tačiau jis taip pat sakė, kad žino jų problemas, kurios pietų Italijoje dažnai susijusios
su dideliu nedarbo lygiu.
Būkite „didelės širdies“ jaunuoliai, - kvietė Šventasis
Tėvas, pridurdamas, kad Bažnyčia jų nepaliks. Iš kitos pusės, Bažnyčiai reikia jaunuolių
pagalbos kuriant gyvas krikščionių bendruomenes teisingoje ir vilčiai atviroje visuomenėje.
(rk)