Šv. Brunono kankinystės tūkstantosios metinės Lenkijoje

Varšuvoje, Lenkijos vyskupų konferencijos būstinėje, buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Elko vyskupas Jerzy Mazur pristatė šv. Brunono Kverfurtiečio mirties tūkstantųjų metinių minėjimus Lenkijoje.

Šv. Brunono kankinystės metinės minimos visų pirma Lenkijos šiaurės – rytų regione, tai yra toje dalyje buvusių Rytprūsių, kuri po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai. Ten, prie dabartinio Gižicko miesto, yra ir spėjama šv. Brunono kankinystės vieta. Svarbiausias visų minėjimų momentas bus Mišios sekmadienį, birželio 21 dieną, kurias aukos specialiai šia proga popiežiaus paskirtas legatas kardinolas Jozef Glemp. Išvakarėse, šeštadienį, birželio 20 dieną, ten pat rengiamas jaunimo sąskrydis. Renginiuose, drauge su vietiniai katalikais, ketina dalyvauti piligrimai iš visos Lenkijos, o taip pat vyskupai ir maldininkai iš Vokietijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos.

* * *

Brunono Kverfurtiečio kankinystės vieta nėra žinoma. Kvedilnburgo analai ir kiti hagiografiniai šaltiniai leidžia daryti išvadą, kad vyskupas ir misionierius žuvęs teritorijoje, kur baltų genčių žemės liečiasi su Kijevo Rusia. Gižicko miestas, esantis kone pačiame Rytprūsių viduryje, nelabai tenkina tokios kolokacijos reikalavimus. Šv. Brunono mirties vietos siejimas su Gižicko miesto yra palyginti nesenas ir jį nulėmė dvidešimto amžiaus pradžios Vokietijos kultūrinė ir religinė situacija. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje pasikeitus valstybės vidaus politikai katalikų atžvilgiu, pradėjo steigtis naujos katalikų bendruomenės ir parapijos. Prūsijos katalikai šia proga prisiminė prieš devynis šimtmečius vykusius pirmuosius jų gyvenamo krašto evangelizavimo bandymus – šv. Adalberto ir šv. Brunono misijas. 1909 metais šv. Brunono kankinystės 900 metų sukakties proga Lėciaus (dabartinio Gižicko) miesto katalikai pastatė kryžių, kur pasak tradicijos šv. Brunonas galėjęs būti nukankintas. Šv. Brunonui buvo taip pat dedikuota keletas Rytprūsiuose dvidešimtojo amžiaus pradžioje įsteigtų naujų katalikiškų parapijų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma Rytprūsių gyventojų buvo deportuota į Vokietiją. Šiaurinę Rytprūsių dalį – vadinamąją Karaliaučiaus sritį kolonizavo rusai. Pietinė dalis atiteko Lenkijai. Lenkų katalikai dabar tęsia dvidešimtojo amžiaus pradžioje vokiečių katalikų išpuoselėtą šv. Brunono garbinimo tradiciją. (jm)