Šventojo Sosto stebėtojas: darbas yra pirmiau už kapitalą

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje arkivyskupas Silvano Tomasi dalyvavo konferencijoje, kurią surengė Tarptautinė darbo organizacija. Konferencijoje arkivyskupas išdėstė Šventojo Sosto poziciją kai kuriais aktualiais klausimais.

Žinoma, Tarptautinei darbo organizacijai šiuo metu yra itin svarbios problemos, kurios susijusios su dabartine finansine ir ekonomine krize. Pasak ataskaitų, pasaulinė ekonomika mažės pusantro procento, panašiai kaip ir darbo vietų. Tai pavertus skaičiais, reiškia, kad darbą praras apie 50 milijonų asmenų. Ekonominė krizė bei darbas buvo taipogi ir arkivyskupo Tomasi pasisakymo dėmesio centre.

Anot Šventojo Sosto stebėtojo, krizė parodė, jog turime keisti savo elgesį ir vertinimus. Turime permąstyti, kas yra iš tikro vertinga ir kokia kryptimi reiktų judėti. Katalikų Bažnyčios socialinėje doktrinoje rasime tokį teiginį: nors iš, viena vertus, darbas yra kapitalo papildymas, kita vertus, darbas yra pirmesnis už kapitalą, nes darbas yra asmens išraiška.

Kitaip tariant, darbas yra vertinamas ne tik todėl, kad pagamina vertingų dalykų, bet ir todėl, kad yra asmens aktas.

Arkivyskupas Tomasi pažymėjo, kad Tarptautinė darbo organizacija nuolatos akcentuoja „oraus darbo“ sąvoką ir kuria šiai sąvokai adekvačias iniciatyvas bei politiką. Pastaroji dažniausiai pasireiškia darbo standartų įvedimu: saugumo darbe, nekenkimo aplinkai ar darbininko sveikatai ir pan. Nors Šventasis Sostas, be abejo, sveikina darbo sąlygų ir standartų gerinimą, tačiau taip pat pabrėžia, kad telkiantis tik į šiuos aspektus kyla rizika, jog darbas bus suvokiamas tik kaip vienos ar kitos užduoties įgyvendinimas, pro pirštus praleidžiant darbo svarbą pačiam asmeniui. Todėl Šventasis Sostas siūlo apmąstyti tokią strategiją, kuri būtų atidi pirmiausia asmeniui, kuris dirba.

Tai, ką asmuo dirbdamas pagamina, gali būti pavadinta „objektyvia“ darbo dimensija. Tačiau, pabrėžiant, kad darbas yra asmens aktas, galvoje turima „subjektyvi“ dimensija. Kitaip tariant, dirbdamas asmuo ne tik kažką pagamina, bet taip pat save realizuoja bei per šią veiklą susisieja su visuomene.

Anot arkivyskupo Tomasi, pripažįstant asmens pirmumo principą, galima pateikti du pasiūlymus, ieškant strategijos ekonominiam atsigavimui.

Pirma, reikia labiau saugoti darbo vietas. Šiandien pernelyg dažnai ekonomikos „rekonstrukcija“ reiškia pirmiausia žmonių atleidimą iš darbo. Tarsi jų darbas būtų kliūtis ekonominiam veiksmingumui, kuris suvokiamas siaurai, neatsižvelgiant į socialines pasekmes.

Antra, reikia labiau padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba daugiausia žmonių. Šiuo požiūriu reikia palankesnių instrumentų, kurie suteiktų joms didesnę galimybę gauti kreditą. Iš kitos pusės, daug kur reikia peržiūrėti įstatyminę bazę, sukurtą pirmiausia žiūrint į dideles įmones ir nelabai optimalią mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Arkivyskupas Tomasi taip pat paragino nenutraukti paramos neturtingiems kraštams, nors dabartinis metas nelengvas visiems. Anot jo, paramos nutraukimas ilgo laiko periode pasaulio ekonomikoje galėtų turėti sunkesnių pasekmių nei jos teikimas dabartinėmis sąlygomis. (rk)