Jono Pauliaus II pirmojo vizito Lenkijoje trisdešimtosios metinės
Lenkijoje šiomis dienomis minimos pirmosios popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios
kelionės į gimtąją šalį trisdešimtosios metinės. Praėjus mažiau kaip metams po išrinkimo,
1979 metų birželio 2 – 10 dienomis, Jonas Pauliaus II pirmą kartą grįžo į tuo metu
dar komunistų valdytą Lenkiją. Šios kelionės trisdešimtosioms metinėms skirti įvairūs
renginiai vyksta visoje Lenkijoje, o ypatingai tose vyskupijose, į kurias Jonas Paulius
II buvo užsukęs anos kelionės metu. Dabartinėje Varšuvos Pilsudskio aikštėje, kurioje
Jonas Paulius II 1979 metų birželio 2 dieną aukojo Mišias, pastatytas 9 metrų aukščio
kryžius. Nuo šios vietos pajudėjo popiežiaus vizito trisdešimtųjų metų proga surengtas
piligriminis žygis pėsčiomis į Varšuvos pakrašty esantį Wilanowo rajoną, kuriame statoma
didžiulė Dievo Apvaizdos bažnyčia.
1979 metų birželio 2 dieną Jonas Paulius
II pirmą kartą kaip popiežius, kaip visos Bažnyčios ganytojas aplankė tuo metu dar
komunistų režimo valdytą savo gimtąją Lenkiją. Tai nebuvo pirmoji popiežiaus apaštalinė
kelionė į užsienį. Į pirmąją kelionę Jonas Paulius II išsirengė jau 1979 metų sausio
mėnesį ir vos trims mėnesiams praėjus nuo išrinkimo; tos pirmosios kelionės metu aplankė
Meksiką, Dominikos Respubliką ir Bahamų salas. Kelionė į gimtąją Lenkiją buvo antroji
jo apaštalinė kelionė į užsienį.
1978 metų rugsėjo gale Krokuvos arkivyskupas
Karolis Wojtyla su savo sekretoriumi kunigu Stanislawu Dziwiszu išvyko į Romą dalyvauti
popiežiaus Jono Pauliaus I laidotuvėse ir naują popiežių rinksiančioje konklavoje.
Tie metai atrodė ne itin laimingi Bažnyčiai. Rugpjūtį mirė popiežius Paulius VI. Po
laidotuvių į konklavą susirinkę kardinolai išrinko naują popiežių Joną Paulių I. Tačiau
kardinolui Wojtylai grįžus į Krokuvą po kelių savaičių vėl teko važiuoti į vos 33
dienas Bažnyčią valdžiusio Jono Pauliaus I laidotuves ir vėl dalyvauti konklavoje.
Jis tikriausiai nė nenujautė, kad tais pačiais metais antrą kartą keliaudamas į Romą
rinkti naujo popiežiaus, į savo gimtąją šalį tuoj pat nebegrįš. Į Lenkiją jis grįžo
tik po devynių mėnesių ir net ne grįžo, o atvyko aplankyti. 1978 metų rudenį iš Lenkijos
į Romą keliavo kardinolas Wojtyla, o 1979 metų birželio 2 iš Romos į Lenkiją keliavo
popiežius Jonas Paulius II.
Tai buvo iš tiesų nepaprastas įvykis, turėjęs lemtingos
įtakos Lenkijos ir visos tuo metu komunistų valdytos Europos dalies ateičiai. Varšuvos
oro uoste Joną Paulių II norom nenorom pasitiko tuometinio režimo vadovai – valstybės
vadovo pareigas einantis valstybės tarybos pirmininkas, vyriausybės vadovas, komunistų
partijos vadovas. Tarp tuometinės nomenklatūros viršūnių buvo ir gynybos ministras
generolas Jaruzelskis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjęs po kelerių metų suvaidinti perversmininko
vaidmenį. Atvykusį Šv. Tėvą ypatingai nuoširdžiai sveikino viso lenkų tauta. Jau pats
Karolio Wojtylos išrinkimo faktas, o taip pat ta pirmoji, prieš 30 metų įvykusi kelionė
į Lenkiją, šalyje įžiebė vilties liepsną, kurios rezultatų ilgai nereikėjo laukti.
Jau 1980 ir 1981 metais prasidėjo demokratinių reformų reikalaujantis sąjūdis. Žinoma
Maskva tuoj pat ėmė reaguoti. 1981 metų gruodį, paklusdamas sovietų reikalavimui,
generolas Jaruzelskis įvedė Lenkijoje nepaprastąją padėtį. Tačiau tai tebuvo tik paskutiniai
režimo bandymai atsispirti naujai istorijos tėkmei. Po kelerių metų sujudo visa Vidurio
ir Rytų Europa. Žinoma, nevalia pervertinti Jono Pauliaus II vaidmens šiuose procesuose,
bet kartu neįmanoma ir nepripažinti, kad vienas svarbiausių priespaudoje gyvenusios
Europos dalies atgimimo veiksnių buvo popiežius Jonas Paulius II ir kad vienas pirmųjų
atgimimą paskatinusių įvykių buvo jo pirmoji apaštalinė kelionė į Lenkiją 1979 metų
birželio mėnesį. (jm)