Vaiko teisių konvencijos 20 metų sukaktis

Šiais metais sukanka 20 metų nuo Vaiko teisių konvencijos priėmimo Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje 1989 metais. Šia proga Tarptautinis katalikiškas biuras vaikams (BICE), prieš 60 metų įkurta organizacija, pati aktyviai dalyvavusi Konvencijos ruošimo darbuose, siekia atnaujinti tarptautinės bendruomenės dėmesį vaikams.

Vaikų teisių aktyvistai 1989 metų Vaiko teisių konvenciją laiko istoriniu žingsniu. Kad jis būtų žengtas, reikėjo daug pastangų. Tarptautinės teisės lygio dokumento idėja kilo tuoj pat po II Pasaulinio karo, tačiau nebuvo lengva jos įgyvendinti. Vieni baiminosi, kad toks dokumentas susilpnins Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, kitiems trūko politinės valios. Vis tik 1959 metais buvo paskelbta Vaiko teisių deklaracija, reikšmingas dokumentas, tačiau neturintis saistančios teisiškai galios.

Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose darbas tęsėsi, o 1983 metais prasidėjo tikri ir konkretūs Vaiko teisių konvencijos, juridiškai saistančio tarptautinės teisės instrumento, nuostatų ruošimo darbai. Kaip minėta, 1989 metais valstybės, padėdamos parašus po Vaiko teisių konvencija, įsipareigojo jos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę.

Tarptautinis katalikiškas biuras vaikams, per 60 šalių veikiantis katalikiškų organizacijų tinklas, gegužės 4 dieną Jungtinių Tautų rūmuose Ženevoje surengė konferenciją, kurioje kvietė valstybes atnaujinti kartais išblėsusį dėmesį vaikams.

Konferencijoje du kartus pasisakė arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje. Kalbėdamas pirmą kartą, arkivyskupas perskaitė Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone laišką.

Jame rašoma, jog popiežius Benediktas XVI buvo informuotas apie konferenciją ir meldžiasi už tai, kad ši iniciatyva būtų sėkminga, kad tarptautinė bendruomenė skirtų pakankamą dėmesį vaikų teisėms, taip pat šeimai, kuri vaikui yra natūrali socialinė aplinka.

Kardinolas Bertone taipogi priduria, kad nors Vaiko teisių konvenciją pasirašė beveik visos pasaulio šalys, iki praktinio jos nuostatų pilno ir visuotinio įgyvendinimo dar labai toli. Todėl visada lieka aktualus katalikų Bažnyčios ir katalikiškų organizacijų įsipareigojimas ginti vaikus, kuriant ir siūlant gyvenimo alternatyvas, teikiant ne tik profesinę, bet ir žmogišką formaciją.

Vėliau arkivyskupas Tomasi pasakė dar vieną trumpą kalbą, inauguruodamas fotografijos parodą „Viltis ir orumas kiekvienam vaikui“. Šventojo Sosto misija Jungtinėse Tautose buvo viena iš šios parodos rėmėjų.

Tarptautinis katalikiškas biuras vaikams savo veiksmų programoje vardija konkrečias sritis, kuriose jis veikia.

Tai darbas su vaikais ir paaugliais, kurie padarė nusikaltimų. Dažna valstybė juos pasiunčia į pataisos namus, kuriuose vyraujanti tvarka vargiai gali būti pateisinama iš vaiko teisių pusės. Kai kuriose šalyse vaikai yra tebėra baudžiami pagal tuos pačius įstatymus, kurie taikomi suaugusiems.

Taip pat darbas su vaikais, kurie tapo karinių konfliktų aukomis ar patys buvo paversti kareiviais. Reikia, pirmiausia, juos „ištraukti“ iš sukarintų struktūrų, o vėliau, kiek įmanoma, gydyti žaizdas, mokyti amato, integruoti į visuomenę.

Ne ką lengviau kai kuriose šalyse yra vieną ar kitą negalią turintiems vaikams. Kai kur jie uždaromi į internatus, kuriuose gyvena nehumaniškose sąlygose. Todėl reikia veikti, kad būtų įgyvendintą Vaikų teisių konvencijos nuostata, kad vaikams su negalia būtų suteiktos orios sąlygos bei skatinama jų autonomija. Reikia padėti ir šeimoms, kuriose gimė toks vaikas.

Daug vaikų patyrė žiaurų elgesį ir prievartą, dažnai šeimos aplinkoje, be ne tik. Pavyzdžiui, Afrikoje yra zonų, kur kurie vaikai rizikuoja smarkiai nukentėt ar gali būti užmušti, jei apkaltinami raganavimu. Todėl privalu, viena vertus, keisti žmonių įsitikinimus, antra vertus, padėti tokiems vaikams.

Daugybė vaikų kenčia nuo seksualinio išnaudojimo. Vakarų visuomenės jautriai reaguoja į pavienius išnaudojimo atvejus, tačiau neretai abejingos situacijoms, kur toks išnaudojimas yra masinis, susidedantis iš tūkstančių atvejų, ir kuriame vakarų visuomenių nariai turi išskirtinį vaidmenį. Galvoje turimas seksualinis turizmas ir vaikų pornografija internete.

Dar viena veiklos sritis vaikų teisių gynėjams yra dirbantys vaikai ir jų interesai. Nors kai kuriose šalyse, ypač besivystančiose, yra gana įprasta, jog vaikai pradeda anksti dirbti, tačiau dažnai pernelyg anksti, be galimybės gauti išsilavinimą, kitą gyvenimo galimybė. Atskiros situacijos, kai vaikai tyčia ir sąmoningai išnaudojami kaip darbo jėga, juos praktiškai „nusiperkant“ ir verčiant dirbti per daug, per sunkiai, per ilgai ir pernelyg pavojingomis sąlygomis.

Kita Tarptautinio katalikiško biuro veiklos sritis yra darbas su gatvės vaikais, dažnai našlaičiais, bet ne visada. Dažnai pasitaiko, kad vaikas turi tėvus, tačiau šie dėl įvairių priežasčių atsisako juo rūpintis.

Galiausiai Biuras vykdo formacijos programas, skirtas kūdikiams, visai mažiems vaikams ir jų tėvams. Šios programos parengtos pagal dabartines žinias apie vaiko vystimąsi, labai akcentuojančiomis pirmųjų mėnesių ir pirmųjų gyvenimo metų patirtį vaikams. (rk)