Popiežius Benediktas XVI priėmė Didžiojo penitenciarijaus kardinolo Jameso Franciso
Staffordo atsistatydinimą ir naujuoju Didžiuoju penitenciarijumi paskyrė arkivyskupą
Fortunato Baldelli, lig šiol ėjusį apaštališkojo nuncijaus Prancūzijoje pareigas.
Kardinolas
Stafford baigė tarnystę vykdydamas Kanonų teisės kodekso normą, reikalaujančią, kad
atsistatydintų iš einamų pareigų visi Bažnyčios ganytojai, sulaukę 75 metų amžiaus.
Jo atsistatydinimą popiežius priėmė ne iš karto. Šiuo metu kardinolui Staffordui jau
beveik 77 metai.
Naujasis Didysis penitenciarijus arkivyskupas Baldelli amžiumi
irgi jau netoli kanoninės 75 metų ribos. Gimęs Italijoje 1935 metais, kunigystės šventimus
priėmęs 1961 metais, 1981 metais jis buvo paskirtas Apaštališkuoju delegatu Angoloje.
Vėliau arkivyskupas Baldelli vadovavo nunciatūroms San Tome ir Principe, Dominikoje,
Peru, o nuo 1999 metų – Prancūzijoje.
Šia proga turbūt dera priminti kas yra
Apaštališkoji penitenciarija, kuriai vadovauja Didysis penitenciarijus. Pagal nuo
seno Bažnyčioje galiojančią tvarką, tik popiežius gali suteikti atleidimą už tam tikrus
ypatingai rimtus nusižengimus moralinei tvarkai arba Bažnyčios teisei, kai ji liečia
sąžinę, bažnytinės teisės terminologijoje vadinamą „vidiniu forumu“. Tačiau šių tik
popiežiui rezervuotų nuodėmių ir nusikaltimų jis pats asmeniškai nesprendžia, o jo
vardu tai daro būtent Apaštališkoji penitenciarija. Seniausias dokumentas, bylojantis
apie šitokį popiežiaus galių delegavimą kitiems asmenims arba institucijoms datuotas
dvyliktuoju amžiumi. Jame kalbama apie „kardinolą, kuris popiežiaus vardu klauso išpažinčių“.
Tryliktame amžiuje tokį kardinolą pradėta tituluoti penitenciarijumi. Apaštališkoji
penitenciarija buvo keletą kartų reformuota, tačiau jos esminė funkcija nedaug keitėsi.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, valdant popiežiui Benediktui XV, penitenciarijai taip
pat buvo pavesta tvarkyti atlaidų reikalus, kuriuos anksčiau tvarkė Šventoji Oficija,
dabartinė Tikėjimo mokymo kongregacija. Tad dabar Apaštališkoji penitenciarija ne
tik sprendžia atleidimo prašančių sunkių nusidėjėlių bylas, bet taip pat tarpininkauja
tais atvejais kai popiežius nusprendžia suteikti ypatinguosius atlaidus arba kai atlaidų
teisės savosioms šventovėms prašo vietinės Bažnyčios. Pastaraisiais atvejais dėl šventovių
ir progų tinkamumo turi pasisakyti ir Tikėjimo mokymo kongregacija. (jm)