Paskelbtas Europos turizmo pastoracijos vadovų susitikimo dokumentas

Popiežiškoji migrantų ir keliautojų sielovados taryba paskelbė Europos turizmo pastoracijos vadovų susitikimo parengtas išvadas ir rekomendacijas. Balandžio 29-30 dienomis Romoje vykusiame susitikime buvo apžvelgta situacija praėjus 40 metų po turizmo sielovados vadovo „Peregrinans in terra“ paskelbimo. Paminėtina, kad 2001 metais buvo išleistos „Turizmo pastoracijos gairės“. Susitikime dalyvavo už keliautojų pastoraciją atsakingi vyskupai, kunigai ir pasauliečiai iš 20 Europos šalių.

Europos turizmo pastoracijos vadovų susitikimo baigiamajame dokumente yra pateikiama daugiau kaip trys dešimtys išvadų. Visų pirmiausia atkreipiamas dėmesys į kultūrinius ir antropologinius pokyčius turizmo srityje. Šių pokyčių akivaizdoje, Bažnyčia skelbia Evangeliją, liudydama tikėjimą ir teikdama sakramentus. Sielovada ieško tinkamų formų įtikinančiai pristatyti šių dienų žmogui tai, ką Bažnyčia skelbia. Taigi, turizmo sielovada yra ne kas kita, kaip „misijinė pastoracija“, kuriai vykdyti yra būtinas turizmo kokybinis ir kiekybinis pažinimas. Įspėjama, kad vietinės Bažnyčios negali apleisti turizmo sielovados, nes tai nėra laisvai pasirenkamas dalykas, bet yra tos pačios Bažnyčios pagrindinės misijos dalis. Popiežiaus Jono Pauliaus II laiške „Novo millennio ineunte“ nurodoma nustatyti konkrečius bei objektyvius programos elementus, „kurie leistų Kristaus skelbimui pasiekti žmones, ugdyti bendruomenes ir per evangelinių vertybių liudijimą giliai paveikti visuomenę bei kultūrą” (NMI 29). Be kita ko, vietinės Bažnyčios turi tinkamai pasirinkti ir naudoti profesionalias komunikacijos priemones bei kompetentingus žmogiškus išteklius, kad galėtų duoti tinkamą atsaką į „žmogaus-turisto“ poreikius. Keliaudamas žmogus nuolatos susiduria su šventomis vietomis, ikonomis, paveikslais. Todėl turizmas gali prisidėti prie dvasinio augimo, pagarbos kūrinijai ir gamtos išsaugojimo.

Galiausiai, dokumento pabaigoje pateikiamos rekomendacijos vietinėms Bažnyčioms dėl turizmo sielovados. Visų pirma primenama, kad Eucharistijos šventimas sielovadoje užima centrine vietą. Tikinčiųjų bendruomenės, kartu su institucijomis bei organizacijomis, yra kviečiamos buti svetingomis ir pasitarnauti atvykstantiems. Privalu socialinėmis ir pastoracinėmis priemonėmis kovoti su įvairiomis neteisingumo, išnaudojimo ir diskriminacijos formomis. O siūlomos paslaugos turistams negali būti matuojamos tik pelno logika.

Bažnyčios ir bažnytinės institucijos raginamos bendradarbiauti su turizmo agentūromis, kad turistų gidai turėtų pakankamą ne tik „pasaulietinį-humanistinį“, bet ir religinį išprusimą. Kitos galimos bendradarbiavimo sritys: sudaryti religinių monumentų lankymo programas, sakralinio meno parodas, bažnytinių pastatų naudojimas apgyvendinant turistus, turistinės informacijos leidyba. Taip pat parapijų klebonai yra raginami būti pasiruošusiems suteikti turistams naudingą informaciją. (kl)